Siaubingiausia vieta Žemėje, laikyta tikru pragaru – Serra Pelada aukso kasykla: sunku patikėti, kad distopiniai vaizdai užfiksuoti tik prieš kelis dešimtmečius (Foto, Video)

Distopinėse nuotraukose galima pamatyti daug sublokuotų zonų – taip yra todėl, kad kiekvienam kalnakasiui buvo priskirtas 2 m x 2 m plotas. Žmonės gruntą kasdavo rankiniu būdu, su kastuvais.

Aukso karštinės piko metu Serra Pelada kasykloje siaubingomis sąlygomis dirbo apie 100 000 kasėjų. Kasėjai iškastą žemę atviros duobės apačioje, supildavo į maišus, kurių kiekvienas svėrė nuo 30 iki 60 kilogramų, o po to sunkius maišus pakeldavo iki kasyklos viršaus maždaug 400 metrų aukčio medinėmis ir virvinėmis kopėčiomis.

Viršuje iškastas gruntas buvo sijojamas ir ieškoma aukso. Kadangi kasėjai dirbo purve, aukso ieškotojai buvo vadinami „purvo kiaulėmis“.

Vidutiniškai darbuotojams už kiekvieno maišo kasimą ir nešimą buvo mokama 20 centų, o jei buvo atrastas auksas, būdavo skiriama premija.

Kasyklos istorijos pradžioje Brazilijos kariuomenė perėmė operacijas, siekdama užkirsti kelią darbuotojų išnaudojimui ir konfliktui tarp kalnakasių ir savininkų.

Prieš karinį perėmimą pagrindines prekes kasyklų savininkai pardavė už labai išpūstas kainas; vanduo kainavo 3 USD už litrą (2021 m. tai būtų 8 eurai).

Nors karinė vyriausybė kasykloje uždraudė alkoholį ir lankytis moterims, tačiau netoliese esantis miestas suteikė kasėjams šias paslaugas – tūkstančiai moterų ir nepilnamečių merginų užsėmė prostitucija mainais į auksą. Kiekvieną mėnesį mieste įvyko apie 60–80 neišspręstų žmogžudysčių.

Oficialiai per visą kasyklos veiklos periodą buvo iškasta šiek tiek mažiau nei 45 tonos aukso, tačiau manoma, kad net 90 proc. viso Serra Pelada rasto aukso buvo išvežta kontrabanda. Šiandieninėmis kainomis 45 tonos aukso prilygsta maždaug 1,5 milijardo dolerių.

Galiausiai, 1986 metais siaubingoji Serra Pelada kasykla buvo uždaryta. Duobė buvo užtvindyta ir virto ežeru. Geologiniai tyrimai apskaičiavo, kad po ežero dumblu iki šiol gali būti palaidota 20–50 tonų aukso.

Kadangi aukso gavybos procese naudojamas gyvsidabris, dideli plotai aplink kasyklą laikomi pavojingai užterštais. Žmonės, valgantys žuvis pasroviui nuo kasyklos, kenčia nuo per didelio gyvsidabrio kiekio organizme.

Serra Pelada kasyklą išgarsino 1988 m. Godfrey Reggio dokumentinis eksperimentinis filmas „Powaqqatsi“. Pirmojoje filmo scenoje pavaizduotas darbininkų skruzdėlynas, kurie rankomis perkelia didžiulį kiekį rūdos.