Naujas tyrimas keičia tai, ką žinome apie Amerikos atradimą: tai nustatyti padėjo kosminis įvykis

Mokslininkai jau daugelį metų žino, kad vikingai praėjusio tūkstantmečio pradžioje Niufaundlendo vietovėje, vadinama Medūzų įlanka (angl. L'Anse aux Meadows, pranc. L'Anse-aux-Méduses) buvo pasistatę kaimelį. Tačiau žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime pirmą kartą tiksliai nustatyta norvegų ekspedicijos apsilankymo data.

Naujų žemių atradėjai – ne daugiau nei 100 žmonių, tiek moterų, tiek vyrų – gyvenvietės statybai ir laivų remontui kirto medžius, ir naujasis tyrimas gana tiksliai nustatė šių veiksmų datą – parodė, kad 1021 m. atklydėliai nukirto bent tris medžius, t.y. padarė tai mažiausiai 470 metų prieš Kristupui Kolumbui 1492 m. pasiekiant Bahamų salas.

„Tai pirmas kartas, kai ši data nustatyta moksliškai“, – sako Groningeno universiteto Nyderlanduose mokslininkė ir pagrindinė tyrimo autorė, archeologė Margot Kuitems.

„Anksčiau data buvo nustatyta tik remiantis sagomis – žodiniais pasakojimais, kurie buvo užrašyti tik XIII a., praėjus mažiausiai 200 metų po aprašomų įvykių“, – pastebi ji.

Šis atvykimas į Niufaundlendą žymi pirmą kartą, kai žmonija apkeliavo visą Žemės rutulį.

Bet viešnagė truko neilgai. Tyrimai rodo, kad norvegai Medūzų įlankoje pragyveno nuo trejų iki trylikos metų – o paskui paliko pačių įkurtą kaimą ir grįžo į Grenlandiją.

Archeologinės liekanos dabar saugomos kaip istorinis paminklas, o Kanados parkai netoliese pastatė lankytojams skirtą aiškinamąjį centrą. Ši vieta įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Mokslininkams tikslią šiauriečių buvimo šioje vietoje datą nustatyti padėjo šiuolaikinis datavimo metodas – natūraliai radioaktyvioji anglis, aptikta senoviniuose medžio gabaluose iš šios vietovės: keliose numestose lazdose, medžio kamieno dalyje ir, panašu, lentos fragmente.

Vietiniai Amerikos gyventojai Medūzų įlankoje gyveno ir prieš šiauriečių atvykimą, ir po jų, todėl tyrėjai pasirūpino, kad ant kiekvieno tiriamo dirbinio būtų skiriamosios žymės, rodančios, kad jis buvo išpjautas metaliniais įrankiais, kurių vietiniai gyventojai neturėjo.

Archeologai jau seniai naudoja datavimą radioaktyviąja anglimi, kad nustatytų apytikslę organinių medžiagų – tokių kaip mediena, kaulai ir medžio anglis – datą, tačiau naujausiame tyrime, siekiant nustatyti tikslią datą, naudojamas metodas, pagrįstas pasauliniu „kosminės spinduliuotės įvykiu“, kurį tikriausiai sukėlė galingi Saulės žybsniai.

Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad 993 m. būta tokio kosminių spindulių įvykio, dėl kurio kelis mėnesius atmosferos anglies diokside buvo daugiau nei įprasta radioaktyviosios anglies-14.

Augdami medžiai „kvėpuoja“ anglies dioksidu, todėl tyrėjai, norėdami nustatyti, kuri iš medžio skerspjūviuose matomų rievių yra iš 993 m., panaudojo radioaktyviosios anglies „parašą“, pasakoja M.Kuitems.

Tada mokslininkai mikroskopu suskaičiavo vėlesnes rieves iki pat medžio žievės, ir pagal tai nustatė tikslius metus, kada medis nustojo augti – kitaip tariant, kada jį nukirto šiauriečiai.

Jų nuostabai, kiekvienas iš trijų tirtų medžio gabalų buvo iš 1021 m. nukirsto medžio – nors visi mėginiai buvo iš trijų skirtingų medžių: dviejų eglių ir vieno tikriausiai kadagio.

Mokslininkai negali pasakyti, ar 1021 m. data yra arčiau norvegų ekspedicijos pradžios, ar pabaigos, tačiau jie tikisi, kad tolesni kitų šios vietovės medienos tyrimai išplės datų intervalą, sako archeologė.

Skandinavų kelionės į Niufaundlendą paminėtos dviejose islandų sagose (epuose), kuriose nurodoma, kad Medūzų įlanka buvo laikina tyrinėtojų, atvykusių net šešiomis ekspedicijomis, buveinė.

Pirmajai vadovavo Leifas Eriksonas, dar žinomas kaip Leifas Laimingasis – Eriko Raudonojo, pirmosios norvegų gyvenvietės Grenlandijoje įkūrėjo, sūnus.

Tikėtasi, kad Medūzų įlankoje įsikurs nuolatinė gyvenvietė – tačiau sagos pasakoja, kad ji buvo apleista dėl konfliktų su vietiniais gyventojais, kuriuos norvegai vadino skræling – šis žodis greičiausiai reiškia „gyvūnų odų nešiotojus“.

Sagose visas regionas vadinamas Vinlandu, o tai reiškia „vyno kraštą“ – esą dėl to, kad ten buvo pakankamai šilta, kad augtų vynuogės, naudojamos vynui gaminti.

Kadangi Niufaundlende tuomet vis dėlto vynuogėms augti buvo per šalta, pavadinimas rodo, kad norvegai tyrinėjo ir šiltesnius regionus toliau į pietus – o tai rodo ir vietovėje rasti egzotiškos medienos fragmentai, pastebi M.Kuitems (kita hipotezė skelbia, kad toks pavadinimas buvo parinktas ir reklaminiais tikslais, galbūt siekiant sukurti patrauklų naujųjų žemių įvaizdį ir į ekspedicijas pritraukti daugiau žmonių).

Senovinių kosminių spindulių panaudojimas siekiant tiksliai datuoti medžio gabalus yra palyginus naujas dalykas, o panašūs metodai naudojami siekiant nustatyti tikslias datas kitose vietovėse, teigia Cornellio universiteto (JAV) archeologijos profesorius Sturtas Manningas, kuris nedalyvavo atliekant naująjį tyrimą.

„Tai gudrus pritaikymas, – sako jis. – Ir tai pirmieji aiškūs europiečių atvykimo į Šiaurės Ameriką įrodymai“.

Parengta pagal „NBC News“.