Karščiausios pasaulio dykumos: kai 40 laipsnių nėra riba, bet gyventi galima

Kviečiame susipažinti su šiomis aštuoniomis dykumomis, kuriose sunkiai pakeliamas karštis – kasdienybė. Tačiau net ir tokiame ekstremaliame karštyje gyvena gyvybė.

Taklamakano dykuma

Ši dykuma, kurioje galima rasti ir taip vadinamus Liepsnojančius kalnus, vadinama „Mirties jūra“. Manoma, kad žmonės taip dykumą vadinti pradėjo kilus posakiui, kuris skamba taip: „Gali į ją įeiti, bet negali išeiti“. Per 270 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą Kinijoje užimančioje dykumoje vasarą temperatūra viršija 37 laipsnius pagal Celsijų, tad net ir pavėsyje sunku atsikvėpti.

O štai prie Liepsnojančių kalnų vasarą temperatūra pakyla iki 50 laipsnių pagal Celsijų. Tačiau net ir toks alinantis karštis neatbaido keliautojų, norinčių aplankyti šiuos kalnus.

Arabijos dykuma

Tai dykuma, kurios plotas yra daugiau nei 1,8 mln. kvadratinių kilometrų. Ji driekiasi per septynias šalis. Įprastai čia naktį žemiausia temperatūra gali siekti kiek daugiau nei virš nulio laipsnių, tačiau vasaros metu temperatūra gali pakilti ir iki 50 laipsnių pagal Celsijų.

Galbūt sunku tuo patikėti, tačiau Arabijos dykumoje sėkmingai gyvena daugiau nei 75 gyvūnų rūšys, galima rasti per 250 augalų rūšių.

Kalaharis

Afrikoje žemyne esanti dykuma užima kiek daugiau nei 900 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą. Šioje teritorijoje veikia keli nacionaliniai parkai, siekiantys išsaugoti nykstančius gyvūnus. Tad keliautojai čia gali išvysti žirafas, dramblius bei liūtus.

Paprastai vasarą šiame regione termometro stulpeliai kyla šiek tiek virš 40 laipsnių pagal Celsijų. Ir nors čia labai sausa, tačiau teka Okavango upė, sudaranti vieną unikaliausių žemyno ekosistemų.

Australijos dykumos

Australija yra antras pagal dykumas žemynas, kurį pagal šį rodiklį lenkia tik Antarktida – daugiau nei 30 proc. Australijos teritorijos užima dykumos. Dėl nederlingos žemės, skaičiuojama, kad net 85 proc. Australijos gyventojų gyvena ne toliau nei per 50 kilometrų nuo vandenyno pakrantės.

Žemyno viduryje galima rasti Uluru – vieną didžiausių uolų visoje planetoje. Būtent tame regione temperatūra siekia beveik 50 laipsnių pagal Celsijų, o pati uola būna įkaitusi iki 45 laipsnių pagal Celsijų.

Taro dykuma

Kitaip dar žinoma kaip Didžioji Indijos dykuma, kuri užima apie 300 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą. Dykuma yra Indijoje ir brėžia šalies sieną su Pakistanu. Vasaros metu čia įprastai būna apie 37 laipsnius pagal Celsijų karštis, tačiau 2019 metais karštis buvo pasiekęs beveik 50 laipsnių pagal Celsijų ribą.

Nepaisant karščio, dykumos teritorijoje gyvena apie 17 mln. žmonių. Įdomu yra tai, kad, mokslininkų manymu, dabartinėje dykumos teritorijoje anksčiau galėjo būti vandenynas. Tokią išvadą leidžia daryti Taro dykumoje rastos jūrinių gyvūnų fosilijos.

Dešte Lutas

Rytų Irane esanti dykuma užima apie 80 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą. Dykuma yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl joje susiformavusių geologinių stebuklų – didelių kopų. Jas „kuria“ stiprus vėjas.

2021 metais palydovai dykumoje užfiksavo 80 laipsnių pagal Celsijų karštį. Taip ši vietovė tapo karščiausia planetoje, titulą perėmusi iš Mirties slėnio, esančio JAV. Vidutiniškai dykumoje karštis siekia apie 50 laipsnių pagal Celsijų – dėl karščio ir stipraus vėjo teritorija iš esmės lieka negyvenama.

Sacharos dykuma

Afrikos žemyne esančios dykumos pavadinimą yra girdėję bene visi. Tai trečia pagal dydį dykuma pasaulyje – jos plotas siekia daugiau nei 9 mln. kvadratinių kilometrų. Čia nėra taip karšta, kaip kitose dykumose – vidutiniškai fiksuojama apie 40 laipsnių pagal Celsijų temperatūra, o karščiausiu metu termometro stulpeliai rodo daugiau nei 55 laipsnius pagal Celsijų.

Sacharos dykumos kopas mėgsta filmų kūrėjai, o mokslininkai čia yra radę dinozaurų fosilijų.

Mohavių dykuma

Mohavių genties vardu pavadinta dykuma yra JAV ir užima 124 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą. Ši dykuma yra populiariausia tarp turistų. Nors žiemą ir pavasarį čia būna vėsiau, tačiau vasaros metu temperatūra sunkiai pakeliama.

Ši dykuma anksčiau galėjo pasigirti didžiausiais užfiksuotais karščio skaičiais – 1913 metais čia buvo fiksuojamas 56 laipsnių pagal Celsijų karštis. Dabar įprasta, kai dykumoje temperatūra pakyla daugiau nei 40 laipsnių pagal Celsijų.