Kodėl pasaulyje yra tiek daug šalių, kurių pavadinimuose yra žodis „Gvinėja“? O kodėl iš visų jų Papua Naujoji Gvinėja ypatinga? (Foto, Video)

Pusiaujo Gvinėja

Kaip jau galėjote atspėti, Pusiaujo Gvinėja yra arčiausiai pusiaujo esanti „Gvinėja“. Šalis ribojasi su Atlanto vandenynu centrinėje Afrikoje ir yra daug toliau į pietus nei Gvinėja ir Bisau Gvinėja.

Pusiaujo Gvinėja iki 1968 metų buvo Ispanijos kolonija ir vadidnosi Ispanijos Gvinėja. Šalis yra vienintelė Afrikoje, kurioje oficiali kalba yra ispanų.

Pusiaujo Gvinėja yra mažiausia „Gvinėjos“ šalis tiek pagal geografiją (28 050 km²), tiek pagal gyventojų skaičių (1,4 mln. žmonių). Bendras BVP siekia 12,4 mlrd. US, tačiau vienam gyvenotjui tenka net 9141 USD BVP – tai vienas didžiausių rodiklių Afrikoje, kurį lemia šalies turimi dideli naftos ištekliai. Valiuta – Centrinės Afrikos CFA frankas.

Įdomu, kad nors didžioji šalies dalis įsikūrusi žemyninėje Afrikos dalyje, jos sostinė Malabas yra Bioko saloje, esančioje Gvinėjos įlankoje. Tačiau tai netrukus pasikeis, nes žemyninėje dalyje statoma nauja sostinė - Ciudad de la Paz.

Pusiajo Gvinėją dar nuo 1979 metų valdo prezidentas Teodoro Obiang Nguema Mbasogo – jis yra ilgiausiai pasaulyje valdantis prezidentas.

Papua Naujoji Gvinėja

Papua Naujoji Gvinėja yra šiek tiek unikali kitų „Gvinėjų“ atžvilgiu. Kitos „Gvinėjos“ šalys yra Afrikoje, o Papua Naujoji Gvinėja yra Ramiojo vandenyno pietvakariuose, į šiaurę nuo Australijos.

Pavadinimą galima atsekti iki ispanų tyrinėtojo, kuris išsilaipino saloje XVI amžiuje. Tyrinėtojas manė, kad salos gyventojai labai panašūs į Vakarų Afrikos gyventojus. Dėl to prie šalies pavadinimo buvo pridėta „Gvinėja“.

Prieš europiečių kolonizaciją šalyje gyveno papuasai ir (šiaurinėse pakrantėse) melaneziečiai. 1884 m. Naujosios Gvinėjos pietrytinėje dalyje, pavadintoje Papua, protektoratą įvedė Didžioji Britanija, o salos šiaurės rytinę dalį užgrobė Vokietija (Vokietijos Naujoji Gvinėja). 1888 m. Didžioji Britanija Papua paskelbė savo kolonija, o 1906 m. ją perdavė valdyti Australijai.

Per I pasaulinį karą Australijos kariuomenė užėmė ir Vokietijai priklaususią salos dalį. 1920 m. Tautų Sandrauga suteikė Australijai mandatą valdyti užimtą Vokietijos salos dalį, kuriai prigijo Naujosios Gvinėjos pavadinimas.

Po II pasaulinio karo salą toliau valdė Australija. 1949 m. Australija administraciškai sujungė abi salos dalis.

1973 m. pabaigoje sala gavo vidaus savivaldą, o po dvejų metų 1975 m. rugsėjo 16 d. Papua Naujoji Gvinėja paskelbta nepriklausoma valstybe. Tą pačią dieną priimta ir naujoji šalies konsitucija.

Papua Naujoji Gvinėja yra didžiausia „Gvinėjos" šalis, kurios plotas yra 462 840 km², joje gyvena 8,9 mln. gyventojų. BVP siekia 21,5 mlrd. USD. Valiuta – kina.