Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija |
Astronominiai metų laikai (sezonai) prasideda nuo žiemos ir vasaros saulėgrįžos ir atitinkamai nuo pavasario ir rudens lygiadienio. Kiekvienais metais žemės saulėgrįžos ir lygiadienio laikai skiriasi. Pavyzdžiui pavasario lygiadienis 1900 m. įvyko kovo 21 d., 01:39 UTC (pasaulinis koordinuotasis laikas), 1949 m. - kovo 20 d., 22:47 UTC, o 2048 m. įvyks kovo 19 d., 22:33 UTC. Kodėl taip atsitinka? Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai yra fizika. Žemė sukasi apie Saulę ne apskritimine orbita, o elipsine. Žiemos saulėgrįžos metu Žemė yra arčiausiai Saulės ir jos greitis didžiausias, o vasarą - mažiausias. Štai kodėl Šiaurės pusrutulio žiema arba Pietų pusrutulio vasara yra trumpiausios iš keturių metų laikų. Žemės orbitos netolygumui turi įtakos kitos planetos, o metų laikams - žemės sukimosi apie savo ašį netolygumai ir posvyrio kampas orbitos atžvilgiu, todėl saulėgrįžų ir lygiadienių laikai būna skirtingi. Tinklapio timeanddate.com duomenimis 2022-jų metų astronominė žiema prasidėjo, kai Žemė 2021 m. gruodžio 21 d., 15:59 UTC buvo piečiausiame dangaus taške. Šiaurės pusrutulyje prasidėjo astronominė žiema ir astronominė vasara - Pietų pusrutulyje. Astronominis pavasaris prasidės 2022 m. kovo 20 d., 15:33 UTC ir tęsis iki birželio 21 d., 09:13 UTC. Prasidėjusi astronominė vasara tęsis iki rugsėjo 23 d. 01:03 UTC. Po to prasidės astronominis ruduo, kuris baigsis gruodžio 21 d. 21:48 UTC. Nesunkiai galima suskaičiuoti astronominių metų laikų trukmes:
Taigi astronominės vasaros trukmė bus 4,66 dienomis ilgesnė negu astronominės žiemos trukmė. Belgų matematiko, astronomo Jean Meeus skaičiavimais šios astronominės žiemos trukmė yra mažiausia nuo 1246 metų. Mažiausią savo trukmę 88,71 dienos pasieks apie 3500 metus ir išsilaikys maždaug iki 6430 metų. Teksto autorius Jonas Krivickas Šaltiniai: |