Viduržemio jūra senovėje atsirado vos per porą metų

Pasak mokslininkų, beveik prieš 5,6 mln. metų dėl tektoninių paviršiaus kilimo procesų dabartiniame Gibraltaro sąsiaurio rajone jūra buvo atskirta nuo Atlanto vandenyno ir po kurio laiko visiškai išdžiūvo. Dar po maždaug 300 000 metų ši vietovė vėl pradėjo leistis, ir Atlanto vanduo vėl ėmė plūsti į jūros baseiną.

Siekdami rekonstruoti šiuos geologinius procesus, mokslininkai parengė kompiuterinį Viduržemio jūros pakartotinio pripildymo modeliavimą. Jis buvo paremtas turimais seismologinių ir geologinių tyrimų duomenimis.

Geologai nustatė, kad kelis tūkstančius metų vanduo iš Atlanto vandenyno į išdžiūvusią Viduržemio jūrą plūdo nedideliais kiekiais srovės išgraužtu kanalu. Kai jo ilgis pasiekė 200 kilometrų, o gylis – apie 250 metrų, vandens srautai padidėjo. Apskaičiuota, kad 90 proc. viso jūros vandens iš Atlanto atitekėjo mažiau nei 2 metus, o vandens lygis Viduržemio jūroje tuo metu galėjo kilti po 10 metrų per dieną.

Augmenijai ir gyvūnijai teko prisitaikyti prie naujų aplinkos sąlygų, o kai kurioms rūšims gilus kanalas tapo rimta kliūtimi, trukdančia jų plitimą į naujus arealus. Pasak Londono gamtos istorijos muziejaus antropologo Chriso Stringerio, jei sausumos rėžis ties Gibraltaru būtų išlikęs, pirmieji žmonės būtų kur kas anksčiau iš Afrikos pasiekę dabartinę Vakarų Europą.

Įdomu tai, kad, pasak geologų, Gibraltaro sąsiaurio regione ir toliau stebima aktyvi tektoninė veikla, ir geologiniu požiūriu netolimoje ateityje Viduržemio jūros išnykimo ir naujo pripildymo ciklas turėtų pasikartoti.

Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature“.