Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija |
Haičio sostinė Port o Prensas – chaoso ir mirties karalystė. Anarchija, neviltis ir nerimas čia įsivyravo po stipraus žemės drebėjimo, supurčiusio Karibų jūros valstybę praėjusį trečiadienį. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Dabar miestas, o ir visa valstybė – griuvėsiuose, bet anksčiau ar vėliau gyvenimas ims tekėti sava vaga. Žmonėms, išgyvenusiems baisią katastofą, reikės kurtis ir burtis iš naujo, vėl bus statomi namai, tiesiamos gatvės ir renčiami tiltai. Miestas tarsi mozaika turės būti sudėliotas iš naujo. Įdomu, koks Port o Prensas bus po kelerių metų, kokį miestą statys jo gyventojai. Ar tai bus nauja sostinė su plačiomis gatvėmis ir saugiais, žemės drebėjimus bei uraganas atlaikančiais namais, o gal viskas liks kaip buvę, tik ant sugriautų namų pamatų iškils kiti trapūs nameliai. Gamtos stichijos siaubia nesirinkdamos, daugeliui miestų yra tekę patirti gamtos rūstybę. Kai kurie po tokių tragedijų pakyla tarsi feniksai iš pelenų, tampa dar didesni, gražesni ir turtingesni. Kiti stichijos žaizdas gydosi daugybę metų ir niekada nebebūna tokie pat, kaip iki tragedijos. Dešimt miestų ir jų tragedijų istorijaLondono gaisras 1666 m. Medinės Anglijos sostinės Londono gaisras, siautėjęs tris dienas, miestą beveik nušlavė nuo žemės paviršiaus. Ugnis, įsisukusi siaurose, medinėse gatvelėse, nepagailėjo net pagrindinės sostinės šventovės – Šv. Pauliaus katedros. Po gaisro benamiais liko apie 100 tūkstančių Londono gyventojų, anuomet tai buvo šeštadalis visų Anglijoje gyvenusių žmonių. Politinė ir socialinė padėtis po didžiojo Londono gaisro buvo nepavydėtina – baimintasi galimos užsienio priešų apgulties, siautusios epidemijos. Visgi miestas po gaisro buvo atstatytas: gatvės tapo platesnės, namai imti statyti mūriniai, o vietoj sudegusios katedros pastatyta nauja, dar didingesnė. Istorikai tiki, kad epidemijos po gaisro taip pat ėmė trauktis, miestas apsivalė. Lisabonos žemės drebėjimas 1755 m. Portugalijos sostinę sudrebinęs žemės drebėjimas – viena baisiausių gamtos nelaimių. Anuomet Lisabona buvo didžiausias ir bene turtingiausias Europos miestas, garsėjęs savo bažnyčiomis, bibliotekomis ir teatrais. Žemės drebjimas, po to kilę gaisrai ir didžiulis cunamis Visų Šventųjų dieną pražudė apie 100 tūkstančių miesto gyventojų, beveik pusę miestelėnų. Lisabonoje buvo sugriauti 85 procentai visų miesto pastatų, stichija nepagailėjo nei turtingų vienuolynų, nei naujo operos teatro. Miestas buvo atstatytas, gatvės tapo erdvesnės, o bažnyčios savo bokštais vėl stiebėsi į dangų. Visgi nelaimės žymė liko ne tik mieste, bet ir žmonių sąmonėje. Čikagos gaisras 1871 m. Čikaga, kaip ir Londonas, po siaubingo gaisro buvo atstatyta gražesnė ir patogesnė gyventi. Kalbama, kad Čikagos gaisrą sukėlė karvė. Per gaisrą žuvo apie 300 žmonių, sudegė trečdalis visų miesto pastatų, tiek pat žmonių liko be pastogės. Anuomet Čikaga buvo medinis miestas, bet po gaisro buvo nutarta namus statyti iš betono ir plieno. Čikaga tapo pirmuoju miestu, kuriame imti statyti dangoraižiai. Džonstauno potvynis 1889 m. Džonstauno potvynis JAV Pensilvanijos valstijoje šiandien jau pamirštas. Stipraus lietaus sukeltas potvynis, o vėliau – nuošliaužos ir gaisrai nusinešė pustrečio tūkstančio žmonių gyvybių. Tiesa, miestelis buvo greitai atstatytas, o JAV veikiantis Raudonasis Kryžius, padėjęs likviduoti nelaimės padarinius, tapo įtakinga organizacija. Galvestono potvynis 1900 m. Uraganas nepasigailėjo Galvestono miestelio Teksase, JAV. Vandens siena nušlavė miestelį nuo žemės paviršiaus. Sugriauti buvo beveik visi miestelio namai, paskandinti laivai, žuvo beveik 8 tūkstančiai žmonių. Pasakojama, kad gendančių kūnų kvapas buvo juntamas už keliasdešimties kilometrų. Miestelis buvo atstatytas, bet nebebuvo žvejybos ir prekybos centras kaip iki potvynio. San Francisko drebėjimas 1906 m. Galingas 7,8 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, ankstyvą balandžio rytą sudrebinęs gražiausią JAV Vakarų pakrantės miestą, sugriovė didžiąją dalį San Francisko. Žuvo apie 3 tūkstančiai žmonių, pusė milijono gyventojų liko be pastogės. Miestas degė kelias dienas. Po šios nelaimės Vakarų pakrantės kultūros ir ekonomikos centru laikytas miestas buvo atstatytas, bet turėtos šlovės neatgavo. Ekonomikos, kultūros ir pramogų sostinės vardą paveržė už kelių šimtų kilometrų esantis Los Andželas. Černobylis 1986 m. Sprogus Černobylio atominei elektrinei, visi Pripetės miesto gyventojai buvo evakuoti. Susigrūdę autobusuose ir sunkvežimiuose, savo namus paliko 50 tūkstančių žmonių. Oficialiai teigiama, kad per atominės elektrinės katastrofą žuvo tik 56 žmonės, bet tūkstančiai jų užgeso kiek vėliau, palaužti įvairiausių ligų. Černobylio atominės elektrinės sprogimas į atmosferą išmetė 400 kartų daugiau radioaktyvių medžiagų, nei atominės bombos sprogimas Hirosimoje. Iš Černobylio apylinkių buvo evakuoti apie 400 tūkstančių žmonių, miestai ir kaimai liko tušti. Kitaip nei po žemės drebėjimo ar uragano – atstatyti tame regione nieko negalima, miestuose-vaiduokliuose dar ilgai negalės gyventi joks žmogus. Bamo žemės drebėjimas 2003 m. Žemės drebėjimas Bame, Irane, sugriovė senovinę Arg-e Bamo citadelę, Šilko kelio žymą, įtrauktą į UNESCO pasaulio pavaldo sąrašą. Pastatai Bame buvo suręsti iš molio, todėl drebant žemei griuvo tarsi kortų nameliai. Per žemės drebėjimą žuvo 31 tūkstantis žmonių. Miestas lėtai atstatomas, bet kai kas prarasta negrįžtamai. Cunamis 2004 m. Praslinkus metams po žemės drebėjimo Bame, stiprus žemės drebėjimas sukretė Indijos vandenyną, sukeldamas milžiniškas cunamio bangas, nušlavusias miestus, kaimus ir mažesnes salas. Cunamis nusinešė 230 tūkstančių žmonių gyvybes ir nusiaubė daugybę šalių, išsidėsčiusių aplink Indijos vandenyną. Praėjus daugiau nei 5 metams, kai kurios cunamio nuniokotos vietos vis dar yra negyvenamos. Uraganas „Katrina“ 2005 m. Gamta gali būti negailestinga ir smogti ten, kur niekas nesitiki. JAV džiazo ir karnavalų sostinė Naujasis Orleanas – Meksikos įlankos pakrantėje įsikūręs miestas, esantis žemiau jūros lygio. Atūžęs uraganas „Katrina“ nušlavė pylimus, saugojusius miestą nuo potvynių, ir vanduo užplūdo Naujojo Orleano gatves ir skverus. Žmonės bėgo iš miesto, o tie, kurie nespėjo, sedėdami ant savo namų stogų laukė pagalbos. Žuvo apie 2 tūkstančiai gyventojų, nemažai namų buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus arba nebetiko gyventi. Miestas pamažu atsigauna, bet daugelis gyventojų į džiazo sostinę taip ir negrįžo. Pagal Newsweek informaciją parengė Jūratė Važgauskaitė |