[Išsami tema] Glifosatas greičiausiai ir toliau bus naudojamas ES - kur pranyko baimė dėl vėžio? Ar šių chemikalų atsisakymas dabar būtų labai bloga mintis?

Kodėl glifosatas ūkininkams - labai svarbus įrankis?

Glifosato kaip herbicido efektyvumą pirmasis atrado „Monsanto“ chemikas Johnas E. Franzas. Šis atradimas padarytas 1970 metais, o jau po keturių metų rinkoje pasirodė „Roundup“. Jis, kaip ir kiti ypatingai efektyvūs cheminiai herbicidai, tapo modernios žemdirbystės pagrindu. Kuris, kaip sakoma, dar ir tausoja gamtą.

Na, pastarasis teiginys yra ginčytinas (švelniai tariant) arba visai neteisingas. Tačiau modernūs herbicidai leido sukurti neariminę žemdirbystę, kuri tausoja gruntą ir stipriai sumažina dyzelino sąnaudas. Herbicidai yra naudojami augalų kontrolei - jie nunuodija nepageidaujamus augalus. Tai yra, tuos, kurie, pavyzdžiui, konkuruoja su pasėliais. Jei jūsų javų laukas bus pilnas žolės, jūsų derlius bus žymiai kuklesnis, o grūdų kokybė - žymiai prastesnė (nes bus daug kitų sėklų). Taigi, tuos nekviestus augalus laukuose būtina kontroliuoti.

Tradiciškai tai buvo daroma ariant didžiuliais plūgais. Mieste užaugę žmonės galbūt neįsivaizduoja, bet traktoriai tiesiogine to žodžio prasme apversdavo gruntą aukštyn kojom. Taip į paviršių iškeliamas nenualintas, daugiau maistinių medžiagų turintis žemės sluoksnis, kuriame yra mažiau sėklų ir šaknų, o nekviesti augalai yra palaidojami - virsta trąšomis.

Suartas laukas iš karto nėra tinkamas sėjai - jis turi būti kultivuojamas ir išdirbamas taip, kad būtų pakankamai lygus, neturėtų didelių grumstų ir plyšių. Visa tai daroma galingais traktoriais, kurie važinėja pirmyn-atgal dirbdami žemę ir degindami dyzeliną. Labai daug dyzelino. Rezultatas - labai daug oro taršos, įskaitant kancerogeninius azoto oksidus, vyksta dirvos erozija.

Kitas būdas - neariminė žemdirbystė. Joje gruntas dirbamas minimaliai - sėja vyksta tiesiai į seną ražieną. Atrodo, galbūt, keistai, bet tai veikia - nesuverstame dirožemyje vyksta biologiniai procesai (siaučia sliekai ir kiti skaidytojai). Aišku, laukai vis tiek dirbami, bet, vaizdžiai tariant, jie yra tik subraižomi. Tam reikia nepalyginamai mažiau degalų. Bet reikia chemikalų, nes kitaip laukuose bus labai daug nekviestų laukinių augalų, kurie dėl saulės šviesos ir resursų konkuruos su maistiniais augalais. Tie augalai yra kontroliuojami herbicidais.

Ir čia ateina glifosatas. Šie chemikalai yra sugeriami per lapus ir nebeleidžia augalui sintetinti trijų aminorūgščių - tirozino, triptofano ir fenilalanino. To pasekoje augalas miršta (na, glifosatui jautrus augalas). Glifosfato pagrindo herbicidai yra labai efektyvūs ir pigesni už nechemines augalų kontrolės alternatyvas. Bet jau kurį laiką glifosatas yra puolamas dėl galimo tokių chemikalų poveikio žmogaus sveikatai bei aplinkai.

Glifosatas sukelia vėžį jums ir jūsų vaikams?

Šiame straipsnyje į šį klausimą nebus atsakyta. „Roundup“ ir kiti glifosato pagrindo chemikalai yra legaliai naudojami kone visame pasaulyje. Ir ne tik laukuose, bet ir miestuose, kur jie naikina šaligatvius užklojančias žoles. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija bei Pasaulio Sveikatos Organizacija dar 2016 metais teigė, kad glifosato naudojimas žemės ūkyje greičiausiai nesukelia sveikatos problemų. Viena iš priežasčių, kodėl taip manoma - mikroskopiškai mažas chemikalų kiekis, kuris gali patekti į maisto produktus.

Tai tada reikėtų sakytų, kad glifosatas nesukelia sveikatos problemų, nes žmogaus kontaktas su jais yra minimalus? Va čia ir yra problema - mokslinis sutarimas šiuo klausimu nėra vienareikšmis.

2015 metais ta pati Pasaulio Sveikatos Organizacija teigė, kad pagal epidemiologinius tyrimus ir in vitro bandymus, glifosatas greičiausiai yra kancerogenas. Tačiau po kelių mėnesių Europos maisto saugos tarnyba paskelbė kone priešingus rezultatus - kad glifosatas greičiausiai nedaro žalos DNR ir nesukelia vėžio. 2017 metais Europos Chemikalų Agentūra paskelbė, kad glifosatas sukelia didelius akių pažeidimus, bet nėra įrodymų, kad tie chemikalai sukelia vėžį, reprodukcinės sveikatos ar atskirų organų problemas. Visos šios išvados buvo paremtos tyrimais, straipsniais, bandymais ir statistika.

Yra tyrimų, kurie teigia, kad glifosato pagrindo herbicidai yra pavojingi žmogaus sveikatai. Yra tyrimų, kurie teigia, kad glifosatas yra kenksmingas vandens ekosistemoms. Bet yra ir straipsnių, kurie neigia tų tyrimų rezultatus dėl nepakankamos aprėpties, trūkstamų duomenų apie glifosato pėdsakus maiste ir taip toliau. Didelį nerimą žmonėms kelia tai, kad glifosatų naudojimas yra didžiulis žemės ūkio sektoriaus ir maisto pramonės interesas - juk pinigai ten milžiniški! Be to, būta straipsnių, kuriuose teigta, kad glifosato sveikatai daroma žala gali būti perduodama iš kartos į kartą - vėžiu susirgsite ne tik jūs, bet ir jūsų vaikai!

Apskritai tai šiek tiek primena skeptišką požiūrį į mokslą bei technologijas. Glifosato pagrindo herbicidai yra chemijos mokslo produktas, sukurtas naikinti gyvus organizmus - augalus. Kiti gyvi organizmai - žmonės - turi teisę ir, galbūt, pagrindo nerimauti. Dėl to glifosato naudojimas svarstomas ilguose politiniuose procesuose, kuriuose bandoma surasti patikimiausią mokslinę liniją ir nepamiršti to, kad turėsime kažką valgyti.

ES prieš/už glifosatą?

Straipsniai, siejantys glifosatą su vėžiu, pasirodė dešimtmečio pradžioje ir sniego kamuolys buvo paleistas. 2016 metais Prancūzija, Švedija ir Nyderlandai paprieštaravo glifosato licencijos pratęsimui ES ribose. Nyderlandai buvo vieni pirmųjų pradėję riboti glifosato herbicidų pardavimus - dar 2014 metais ten nuspręsta nebeparduoti tokių herbicidų naudojimui namuose. Visgi, netrukus susitarimas buvo pasiektas ir glifosato naudojimas ES ribose pratęstas iki 2017-ųjų pabaigos. Tas sprendimas nereiškė, kad nuo 2018-ųjų glifosatas bus uždraustas - ES tiesiog paspyrė skardinę tolyn. Ir tai dar kartą padarė 2017-ųjų lapkritį - tada ES Taryba pratęsė leidimą naudoti glifosatą 5 metams. Dabar - 2022-ieji ir ta skardinė vėl guli prie ES kojų - spirti ar visgi pakelti ir išmesti? Ne - įsidėti į kišenę.

Kai kurios šalys jau atsisako glifosato ar bent jau juos riboja. 2019-ųjų rudenį Vokietijos Aplinkos ministerija paskelbė, kad glifosato naudojimas bus uždraustas nuo 2023-iųjų pabaigos. 2019-aisiais Austrijos parlamentas priėmė panašų sprendimą. Kai kuriose šalyse glifosato pagrindo herbicidų naudojimas ribojamas bent jau ne žemės ūkio srityse - stengiamasi jų atsisakyti miestuose, prie transporto infrastruktūros ir privačiuose nekomerciniuose sklypuose. 

ES sprendimus dėl glifosato pagrindo herbicidų realistiškai priims kitais metais po konsultacijų su šalėmis-narėmis, tyrimų peržiūrėjimo ir biurokratinių procedūrų. Tačiau situacija dabar kita nei buvo prieš 5 metus. Tiesą sakant, situacija dabar kitokia nei buvo 2022-ųjų pradžioje.

Glifosato išteisinimas ir maisto krizė

Tyrimų katilas, kuris iš vienos pusės atrodo labai juodas, iš kitos - mielas ir pūkuotas, su savo „galimai-yra tikimybė-neatmestina, kad sukelia vėžį“ bei atskirų šalių vertinimai, galbūt ir būtų nuvedęs ES prie glifosato ribojimo. Tačiau dabar panašu, kad ES populiarių pesticidų neatsisakys.

Gegužės 30 dieną ES cheminio saugumo ekspertai, peržvelgę labai daug mokslinių straipsnių ir tyrimų, paskelbė, kad nėra priežasčių klasifikuoti glifosato pagrindo herbicidus kaip sukeliančius vėžį. Europos Chemikalų Agentūros komitetas nustatė, kad „Roundup“ neatitinka ES klasifikavimo kaip mutagenų arba reprodukcijai toksiškų medžiagų kriterijų. Tačiau tie herbicidai vis tiek gali rimtai pažeisti akis ir yra toksiškas vandens gyvūnams.

Ir šios išvados, kurios beveik garantuotai nuves prie glifosato pagrindo herbicidų naudojimo pratęsimo, nėra susijusios su Rusijos karu prieš Ukrainą bei Rusijos tyčia keliama maisto krize. Tačiau šiame fone prieštaraujančių glifosato naudojimo pratęsimui vargu ar bus.

Išskyrus, žinoma, nevyriausybines organizacijas, kurios aktyviai kovoja už glifosato draudimą. Pelno nesiekianti organizacija HEAL („Health and Environment Alliance“) sureagavo į žinias, kad glifosatas greičiausiai bus naudojamas ir toliau - „glifosato naudojimas turi būti uždraustas visame pasaulyje, o žmonių ir aplinkos sveikatos apsauga turi būti prioritetas.“ Tiesiai tame pranešime HEAL pakartoja, kad „glifosato pagrindu pagamintų pesticidų poveikis buvo susietas su tam tikrais vėžio tipais, taip pat su neigiamu poveikiu žmogaus vystymuisi ir hormonų sistema. Ypatingą susirūpinimą kelia tai, kad tam tikras poveikis sveikatai, susijęs su glifosato vartojimu, taip pat gali būti perduodamas kitoms kartoms.“ HEAL prideda ir nuorodą į straipsnį apie tai pagrindžiantį tyrimą.

Glifosatas nėra vienintelis herbicidas pasaulyje. Ir, aišku, tai nėra vienintelis nepageidaujamų augalų kontrolės būdas. Tai kodėl glifosato svarstymai yra ypatingai svarbūs maisto krizės kontekste?

Na, Ukraina ir Rusija yra labai svarbios kviečių bei kitų grūdų eksportuotojos. Rusija iš esmės blokuoja Ukrainos uostus, todėl masinis grūdų eksportas dabar yra labai sudėtingas. Be to, karo alinamose teritorijose žemdirbystė sunkiai įmanoma. Taigi, ES, kaip ir kiti regionai, žvalgosi į būdus užsiauginti daugiau maistinių kultūrų. Ūkininkai sako atvirai - be glifosato užauginti tiek daug aukštos kokybės javų nepavyks arba jie bus žymiai brangesni.

Ūkininkas apie „Roundup“

Getingeno universiteto tyrimas kadaise parodė, kad be glifosato derlius sumažės 4-15 %, nors kai kurie ūkininkai teigia, kad dar svarbiau tai, kad suprastės derliaus kokybė ir išaugs sąnaudos. Atsisakius glifosato beveik garantuotai išaugtų grūdų kaina, ypač kai dyzelinas yra toks brangus. Šiuo metu brangsta ir trąšos, kurioms gaminti naudojamos gamtinės dujos. Visiškai pereiti prie ekologinio ūkininkavimo artimiausiu metu tikrai nepavyks, todėl, atrodo, liksime su glifosatu.

Pabaigai - o už ES ribų?

Glifosatas diskusijas kelia tikrai ne tik Europos Sąjungoje. Meksikoje planuojama atsisakyti glifosato iki 2024-ųjų pabaigos. Vietname šie herbicidai uždrausti dar 2019 metais. Salvadoras irgi atsisako šių chemikalų.

Kitose šalyse sprendimai atrodo kitaip. Štai Kolumbija anksčiau iš oro purkšdavo glifosatą ant nelegalių kokaino plantacijų. 2015 metais to buvo atsisakyta dėl aplinkosauginių sumetimų.

Tačiau ES sprendimas turės įtakos visame pasaulyje. Atlikta, kaip reikia manyti, išsami mokslinių tyrimų ir atskirų įrodymų peržiūra taps resursu ir argumentu ir kitoms šalims. Jūs galite susidaryti savo nuomonę, ar ši banga, kurią dabar lengva prognozuoti, bus labai žalinga, bet tiesa yra ta, kad pasaulis vėl turės susikoncentruoti į maisto gamybą, o ne tos gamybos būdų švelninimą aplinkosauginiu ir sveikatinimo požiūriu.