Sąvokos
.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Kai pradėjome aptikti planetų sistemas prie kitų žvaigždžių, manėme, kad dauguma jų bus panašios į mūsiškę. Jau aptikome šimtus sistemų – ir kol kas spėjimas nepasitvirtino.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Jei Plutonas galėtų nusiminti, tikriausiai tai padarytų sužinojęs apie neįtikėtinai svarbų kitos planetos gyventojų sprendimą.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Kodėl laikas teka tik į priekį, yra viena didžiausių fizikos paslapčių. Iškelta nauja idėja, kad iš Didžiojo sprogimo jis iš tikrųjų patraukė dviem kryptimis ir, lyg to nebūtų gana,
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Vienas populiariausių būties klausimų moderniame pasaulyje yra „ar mes esame vieni?“. Toks klausimas įgavo prasmę tik tada, kai pradėjome geriau suprasti erdvę už mūsų Žemės ribų. Iš
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Turbūt visi esame nors akies krašteliu žiūrėję į Saulę, ir geriausiu atveju matėme Saulę užstojantį Mėnulį. Tačiau Saulės teleskopais matome, kad Saulė nėra tiesiog baltas šviesos d
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Šviesos greičiu skrieja visos masės neturinčios dalelės, tarp kurių – elektromagnetinę sąveiką pernešantys fotonai, stipriąją branduolinę sąveiką pernešantys gliuonai ir gravitacinė
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Eišteino garbanos, t.y. gravitacinės bangos, gali padėti išspręsti Hablo konstantos konfliktą, neduodantį ramybės visiems save gerbiantiems astrofizikams ir kosmologams.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
„Facebook“ Aurelijus Katkevičius uždavė klausimą „ar galima sakyti, kad žvaigždės miršta“. Ir taip, kalbama buvo apie tikras žvaigždes, o ne tas, kur ant „Žmonių“ viršelio būna. Daugelis komentatorių rašė, kad galima. Aš irgi prisidėjau – ir tikrai, astronomų žargone taip ir sakoma. O ta proga pagalvojau, kad verta parašyti apie kelis kitus metaforiškai naudojamus terminus, susijusius su žvaigždėmis.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Visata didelė ir tamsi. Joje slepiasi viskas, ką matome ir žinome, tačiau didžiosios dalies, deja, nematome ir nežinome. Aptarkime didžiausią nematomą ir nepažįstamą Visatos dalį – tams
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Apie 6-ąjį dešimtmetį NASA tam pasirinko terminą astronautas. Iš graikų kalbos astron – žvaigždė ir nautes – jūrininkas. Šį terminą tokia reikšme pirmasis pavartojo amerikiečių mokslinės fantastikos kūrėjas Neilas R. Jonesas apsakyme „Mirties galvos meteoras“.
|
||