JAV mokslų akademija: skandalai ir ginčai dėl klimato kaitos pakenkė mokslininkams

Pasak JAV nacionalinės mokslų akademijos prezidento Ralpho Cicerone`o, dėl tokių incidentų kaip „klimatogeitas“, žmonės ėmė mažiau pasitikėti mokslininkais.

Turima omenyje istorija, susilaukusi atgarsių artėjant viršūnių susitikimui Kopenhagoje. Programišiai paskelbė tūkstančius laiškų ir vidaus dokumentų, kuriuos pagrobė iš vieno didžiausių Britanijos klimatologijos centrų.

Iš šios medžiagos susidarė įspūdis, kad kai kurie žymūs klimatologai sąmoningai iškreipė arba slėpė duomenis, taip pat priderino juos prie savo teorijų. Sužinoję apie ginčijamą klimatologų susirašinėjimą žmonės pradėjo įtarinėti, kad mokslininkai „nepaiso žodžio laisvės“, sako R.Cicerone`as.

Kiti San Diege vykstančios konferencijos dalyviai, tarp jų vadovaujantis Britanijos karališkajai draugijai seras Martinas Reesas, sutiko su tuo, kad mokslininkams reikia atviriau kalbėti apie savo tyrimų rezultatus.

„Yra tam tikrų patvirtinimų, kad nepasitikėjimas išplito“, – BBC sakė R.Cicerone`as. – Manoma, kad mokslininkai nuslopina nuomonių skirtumus ir, susimokę, naikina konkurentus„.

Neseniai vykusios apklausos, taip pat surengta pagal BBC užsakymą, rodo, kad skepticizmas klimato klausimais dabar itin didelis. JAV nacionalinės mokslų akademijos prezidentas sieja viešosios nuomonės pokyčius su klimatologų elektroninių laiškų nutekėjimu ir klaidų, kurias padarė Tarptautinė komisija klimato kaitos klausimais viename svarbiausių pranešimų, paskelbimu.

Pasak jo, šie įvykiai sukėlė domino efektą. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad atsakymai į tokius klausimus, kaip „Kiek jūs gerbiate mokslininkus?“ arba „Ar jie elgiasi nešališkai?“ pasidarė labiau neigiami pastaraisiais mėnesiais“, – sako R.Cicerone`as.

Jis įsitikinęs, kad dabar esanti visuomenės pasitikėjimo krizė turi tapti signalu tyrėjams veikti, ir kad pasaulyje prasidėjo „epocha, kuriai esant, žmonės tikisi daugiau skaidrumo“. „Iš mūsų tikimasi, kad mes daugiau veiksime atvirai, ir mums tiesiog reikia prie to įprasti, – mano R.Cicerone`as . – Kaip mokslas tobulėja ir koreguoja pats save, taip ir mūsų veikla turi tobulėti ir save koreguoti“.