Nuo smegenų užšaldymo iki gyvenimo debesyje. 4-ios žmogaus nemirtingumo galimybės (Video)

Plokščiosios kirmėlės ir hidros yra kiti padarai, kurie visą gyvenimą išlaiko kamienines ląsteles, leidžiančias joms nuolat atkurti prarastas kūno dalis.

Daktaras Stevenas Cohenas, vadovaujantis sveikatos klinikoms Kalifornijoje ir Londone, mano, kad kamieninių ląstelių terapija gali pailginti žmogaus gyvenimo trukmę iki 150 metų. Jis mano, kad raktas į tai yra egzosomų, mažyčių burbuliukų, kuriuos natūraliai gamina kamieninės ląstelės, suleidimas pacientams. Jo teigimu, tai gali padėti „atjauninti“ organus ir padėti žmonėms gyventi ilgiau.

Egzosomose yra svarbių baltymų, lipidų, nukleino rūgščių ir kitų medžiagų, kurios, kaip manoma, prisideda prie regeneracinių procesų organizme. Naujausi tyrimai parodė, kad padidėjęs egzosomų kiekis organizme gali pagerinti smegenų veiklą ir sumažinti silpnumą, dėl ko gali pailgėti gyvenimo trukmė. Daktaras Cohenas tvirtina, kad jo technologija gali būti prieinama per penkerius metus.

Kai kurie mokslininkai mano, kad tokių technologijų kaip DNR modifikavimas ir tablečių, skirtų naikinti „zombių ląsteles“, kūrimas gali leisti žmonėms gyventi iki 200 metų. Šios „zombių ląstelės“ nustoja dalytis kaip įprastos ląstelės, o išskiria kenksmingas chemines medžiagas, kurios kenkia ir sunaikina aplinkinius audinius. Šias ląsteles naikinančių tablečių bandymai jau vyksta ir mokslininkai teigia, kad jos rinkoje gali pasirodyti po 10 metų.

2016 m. Salko institutas Kalifornijoje atliko tyrimą, kuris parodė, kad ląstelių perprogramavimas gali būti raktas į senėjimo stabdymą arba atšaukimą. Šis procesas apima keturių genų, žinomų kaip Yamanaki faktorių, ekspresijos sukėlimą, leidžiantį mokslininkams bet kurią suaugusio žmogaus ląstelę paversti indukuotomis pluripotentinėmis kamieninėmis ląstelėmis (iPSC). Kaip ir embrioninės kamieninės ląstelės, iPSC turi galimybę neribotą laiką dalytis ir transformuotis į bet kokio tipo ląsteles, esančias žmogaus kūne. Tyrėjai nustatė, kad kai pelių ląstelės buvo perprogramuotos, jų ląstelės elgėsi ir atrodė jaunesnės.

Smegenų prikėlimas

Daugeliui klasikinių siaubo filmų žinovų, kalbant apie smegenų prikėlimą, iš karto ateina į galvą prisikėlusių mirusiųjų vaizdai iš Romero filmų apie zombius arba gerai žinoma ir liūdna siaubo pasaka apie Frankenšteino pabaisą. Tiesą sakant, laimei, nėra technologijų, galinčių atgaivinti mirusiuosius tokioje pavojingoje būsenoje aplinkiniams. Tačiau šiuo metu iš esmės nėra technologijų, galinčių prikelti smegenis. Tačiau tai nesustabdo mokslininkų į tokios technologijos atradimą, nes kas, jei ne mūsų proto ir jame saugomos pirminės asmenybės prisikėlimas, gali būti pažymėta kaip tikroji nemirtingumo samprata.

Technologijų, padedančių tirti smegenis, plėtra taip pat gali atskleisti amžinojo gyvenimo paslaptį. 2019 metais Jeilio universiteto mokslininkai sugebėjo atkurti ląstelių aktyvumą ir kraujotaką kiaulės smegenyse praėjus keturioms valandoms po jos mirties, įpylus dirbtinio kraujo, kuriame gausu deguonies.

Neurologas ir pagrindinis tyrimo autorius daktaras Nenadas Sestanas pasiūlė, kad smegenys galėtų būti gyvos neribotą laiką įsikišus sąmonės atkūrimui. Tačiau daktaro Sestano komanda nusprendė nenaudoti šių metodų, nes manė, kad pasekmės nežinomos.

Nors eksperimentas suteikė naują būdą tirti žinduolių smegenų struktūrą ir funkciją trimis aspektais, jis taip pat turi potencialios naudos padedant gydytojams išsaugoti smegenų funkciją pacientams, sergantiems insultu, arba išbandyti naujus gydymo būdus.

Stefano Daniele, pirmojo tyrimo bendraautorius, teigė, kad 3D smegenų tyrimai gali išplėsti galimybes tirti sudėtingas ląstelių sąveikas ir ryšius, kurių anksčiau nebuvo įmanoma tirti.

Mokslininkai teigia, kad ateityje žmonės galės pasiekti nemirtingumą, susiedami savo protus su dirbtinėmis sistemomis po to, kai jų natūralus kūnas mirs. Tačiau Notingamo Trento etikos ir filosofijos dėstytojas Benjaminas Curtisas perspėjo, kad tai gali sukelti potencialų žmonių „gyvąjį pragarą“, kur jie bus užrakinti bekūnėse smegenyse be jokios prieigos prie išorinio pasaulio. Curtisas pridūrė, kad geriausiu atveju žmonės bus priversti savo gyvenimą praleisti tik savo pačių minčių kompanijoje.

Išvada

Nors visos aukščiau išvardintos technologijos suteikia žmonijai įdomių galimybių, jos taip pat kelia gilius filosofinius klausimus apie gyvenimo prigimtį, mirtingumą ir tai, ką reiškia būti žmogumi.

Filosofiškai amžinojo gyvenimo siekis kelia klausimus apie baigtinės egzistencijos vertę ir mirties vaidmenį formuojant žmogaus patirtį. Kai kurie teigia, kad mirtis suteikia gyvenimui prasmės ir kad mirties baimė skatina mus maksimaliai išnaudoti savo ribotą laiką. Kiti teigia, kad amžinojo gyvenimo troškimas yra natūralus žmogaus impulsas ir kad technologija turėtų padėti mums įgyvendinti šį troškimą.

Kad ir kokia būtų žmogaus perspektyva šiuo klausimu, aišku, kad amžinojo gyvenimo troškimas yra giliai žmogiškas troškimas, kurio šaknys yra mūsų įgimtas smalsumas ir troškimas rasti prasmę ir tikslą. Nors mūsų laikų technologijų pažanga siūlo įdomių galimybių, ji taip pat primena mums apie ribotas mūsų egzistavimo ribas ir būtinybę grumtis su giliais mirtingumo ir žmogaus būklės klausimais.