Atletų dominavimas plaukimo ir bėgimo rungtyse priklauso nuo jų masės centro

Kaip praneša „The Daily Telegraph“, akivaizdūs atletų pasiekimų skirtumai olimpinėse sporto žaidynėse paskatino sukurti nė vieną jautrią teoriją apie rasinius pranašumus ir žmonių skirtumus – dalykus, kurie retai viešai aptariami. Tačiau du JAV akademikai surizikavo ir paviešino savo teoriją, paaiškinančią kodėl vieniems geriau sekasi sprinto trasoje, o kitiems – baseine.

Pasak jų, juodaodžiai turi 0,15 sekundės pranašumą prieš varžovus, nes jų masės centras yra aukščiau (dėl šios priežasties po kiekvieno žingsnio jie greičiau pasiekia žemę). Tačiau žemiau esantis masės centras padeda baltaodžiams plaukikams, kadangi plaukimo greitis priklauso nuo svorio, kurio neriama į vandenį. Dėl to baltaodžiams plaukikams pavyksta sukelti didesnes bangas, kurios pagreitina jų plaukimą.

Pranešama, kad mechaninės inžinerijos profesorius Adrianas Bejanas iš Duke`o universiteto Šiaurės Karolinoje bei dr. Edwardas Jonesas iš Howardo universiteto Vašingtone šių išvadų priėjo išanalizavę daugelio tautybių kareivių kūno sudėtį. Jie skelbia, kad juodaodžių – tiksliau žmonių, kilusių iš Vakarų Afrikos – masės centras yra maždaug 3 proc. aukštesnis už baltaodžių. Pasak jų, ši teorija visiškai paaiškina vis didėjančia rasinę segregaciją olimpiniuose stadionuose. 

Primename, kad paskutiniai 25 žmonės, pagerinę pasaulio 100 metrų sprinto rekordą, buvo juodaodžiai, o tuo tarpu visi nuo 1992 metų 100 metrų plaukimo laisvuoju stiliumi rekordai priklauso baltaodžiams. Mokslininkai pripažįsta, kad jie į savo teoriją nėra įtraukę ištvermės faktorių, tad analizavo tik tas sporto rūšis, kuriuos reikalauja pačio didžiausio greičio. Pasak tyrinėtojų, tai, kad vienoje ar kitoje sporto šakoje dominuoja vienos rasės atletai, lemia ir kultūrinės, ir ekonominės priežastys. Pavyzdžiui, Afrikoje ar JAV rajonuose, kuriose daugumą sudaro juodaodžiai, yra mažai plaukimo baseinų.