Pirmoji genetiškai redaguota mėsa bus CRISPR „ištaisytų“ kiaulių

Panašu, kad kiaulės, atsparios ligai, ūkininkams pasaulyje kasmet kainuojančiai 2,7 mlrd. dolerių, taps pirmaisiais plačiai mėsos pramonėje naudojamais genetiškai modifikuotais gyvuliais.

„Būsime pirmieji,“ sako Clintas Nesbittas iš tarptautinės veisimo kompanijos „Genus“, kuri, ruošdamasi komerciniam panaudojimui, sukūrė šimtus CRISPR redaguotų kiaulių.

Jis neabejoja, kad gyvūnus, kuriems genetiniu modifikavimu suteiktas imunitetas nuo kiaulių reprodukcinio ir respiratorino sindromo (PRRS), JAV reguliuotojai patvirtins 2025 metų pradžioje ar dar anksčiau. „Manau, ūkininkams tai tikrai patiks, nes ši liga yra gan pražūtinga,“ sako Nesbittas.

JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) patvirtinimo procesas vyksta jau keletą metų ir artėja prie užbaigimo, sako Nesbittas. „Nėra jokių priežasčių manyti, kad FDA nepatvirtins kiaulių.“

„Genus“ taip pat siekia gauti iš reguliuotojo žalią šviesą ir pagrindinėms JAV kiaulienos eksporto rinkoms, nuo Meksikos iki Kinijos, ir tada prasidės viso masto komercinę veiklą, sako jis. „Jei šie kiaulienos produktai atsidurtų ša;yse, kur tokių kiaulių naudojimas dar ne nepatvirtintas, kiltų visokie trikdžiai,“ pastebi Nesbittas. „Manau, dar liko pora metų, kol iš tikrųjų pradėsime tokias kiaules pardavinėti.“

Virusas ląsteles užkrečia, prisijungdamas prie mažos baltymo CD163 dalies. JK Roslino instituto darbas parodė, kad CRISPR genų redagavimu pašalinus tą baltymo dalį koduojančią DNR, užkertamas kelias infekcijai, tuo tarpu visos kitos kitos baltymo funkcijos išlieka nepakitusios.

„Jos visiškai atsparios šiam virusui,“ sako Nesbittas. „Ir neaptikome jokio kito poveikio kiaulėms.“

JAV esančiose įmonėse „Genus“ atliko šį geno redagavimą keturioms skirtingoms elitinėms kiaulių veislių linijoms, nors tai nebuvo taip paprasta. Tik maždaug penktadalis „Genus“ sukurtų paršelių turėjo reikiama pokytį ir tik kai kuriose kūno ląstelėse, ne visose – vadinamasis mozaikizmo fenomenas. Be to, dėl paties redagavimo proceso kai kurių paršelių genomas buvo pakeistas kitur, nei planuota. Dėl to reikėjo atlikti dar veisimą, kad gyvūnai būtų su norimu pokyčiu abiejose geno kopijose ir be nepageidaujamų pokyčių visur kitur.

Masinei produkcijai skirtos genetiškai įvairios gyvūnų populiacijos kūrimo sudėtingumas ir kaštai iš dalies lemia tai, kad, modifikuoti gyvuliai dar nenaudojami mėsos ir pieno pramonėje ir, New Scientist duomenimis, „Genus“ yra pirmoji kompanija, kuri šiuos sunkumus įveiks.

Firma pardavinės ne pačias kiaules, o jų sėklą, sako Nesbittas. Tai reiškia, kad pirmoji gyvūnų karta nebus atspari PRRS, nes bus pakeista tik viena iš dviejų CD163 baltymo geno kopijų. Kad redagavimas atsirastų abiejose kopijose, gyvūnus reikės kergti, kas gali užtrukti kelis metus.

„Genus“ taip pat suteiks testus, kurieparodys, ar kiaulės genomas redaguotas, ir ar jame viena geno kopija ar abi. JAV šių kiaulių mėsos žymėti nebus būtina.

JK, Nacionalinė kiaulių augintojų asociacija paragino vyriausybę paspartinti planus leisti gaminti ir pardavinėti genetiškai redaguotus augalus ir gyvulius Anglijoje, kad ūkininkai galėtų greičiau įsigyti PRRS atsparias kiaules. Atsparių kiaulių naudojimas padėtų išvengti gyvūnų kančių, sako jis.

Bet ne visos gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos šią idėją remia. „Gyvūnų laikymas ankštai, stresą keliančiose sąlygose, sukuria idealią patogenų plitimo ir evoliucionavimo aplinką,“ sako Catherine Jadav iš Compassion in World Farming. „Jei PRRS atsparios kiaulės bus naudojamos tęsti dabartinį didelio intensyvumo kiaulininkystės modelį, viena po kitos vystysis kitos ligos – kurioms gydyti „reikės“ naujų genetiškai redaguotų gyvūnų.“

Michael Le Page
www.newscientist.com

Žurnalo nuoroda:The CRISPR Journal DOI: 10.1089/crispr.2023.0061