Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas |
Iki pat XX amžiaus pabaigos daugelio šalių garlaiviuose ir gelbėjimo valtyse buvo privaloma su savimi turėti aliejaus. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Ar aliejus gali „nuraminti“ jūros bangas? Kas tai yra vadinamasis „audros aliejus“ (storm oil). „Audros aliejus“ apibūdinamas kaip beveik vandenyje netirpus aliejus, veikiantis kaip paviršinio aktyvumo medžiaga, ir nuo seno buvo naudojamas jūrų bangoms „išlyginti“ (arba „nuraminti“). Jis istoriškai buvo naudojamas siekiant palengvinti gelbėjimą jūroje ir pagerinti navigacijos saugą, įskaitant naftos/aliejaus išpylimą ant vandenyno paviršiaus, kad būtų sumažintas bangų intensyvumas. Beveik nesimaišantis su vandeniu, aliejus veikia kaip paviršinio aktyvumo medžiaga, besikaupianti ant paviršiaus, o kai bangos lokaliai „tempiasi“ arba „susispaudžia“, susidaro koncentracijos gradientas, sukeliantis šlyties įtempį, dėl kurio atsiranda papildomas išsisklaidymas ir slopinimas. Tokią praktiką galima atsekti net 350 m. pr. Kr., kai metodą aprašė Aristotelis. Vėliau šiuos reiškinius atrado ir moksliškai ištyrė tokios asmenybės kaip Benjaminas Franklinas, Lordas Rayleighas ir Agnes Pockels. Iki pat XX amžiaus pabaigos daugelio šalių garlaiviuose ir gelbėjimo valtyse buvo privaloma su savimi turėti aliejaus. Jungtinių Valstijų jūrų tarnybos mokymo vadove „audros aliejus“ buvo įtrauktas į bendrąjį gelbėjimosi valčių įrangos sąrašą, o 1894 m. Prekybinės laivybos įstatymas įpareigojo jį turėtii britų laivams iki pat 1998 m. Kaip pigi aliejaus forma dažnai buvo naudojami augalinis aliejus arba žuvų taukai.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|