Žmonės gali „matyti“ ateitį, patvirtino eksperimentai

Kornelio universiteto fizikas ir psichologas Darylas Bemas pademonstravo, kad vadinamosios „psi“ anomalijos, paprastai vadinamos nuojauta, gebėjimu nuspėti ateitį ar ekstrasensoriniu suvokimu (ESP, extra-sensory perception), iš tiesų egzistuoja statistiškai reikšmingu lygiu, praneša „Physorg.com“. „Psi“ anomalijos apibūdinamos kaip anomalūs informacijos ar energijos perdavimo procesai, kurių kol kas neįmanoma paaiškinti jokiais žinomais fizikiniais ir biologiniais mechanizmais.

D. Bemas savo straipsnyje, kuris bus paskelbtas mokslo žurnale „The Journal of Personality and Social Psychology“, pristato 8 metus vykdytų 9 eksperimentų su savanoriais rezultatus, teigiama pranešime. Daugelyje iš jų jis sukeitė gerai žinomų psichologijos eksperimentų eigos tvarką, kad tai, kas paprastai buvo laikoma priežastimi, taptų padariniu. Skelbiama, kad šie eksperimentai su savanoriais studentais buvo vykdomi 8 metus, buvo labai kruopščiai paruošti bei kontroliuojami, o jų metodika pakankamai griežta ir tiksli, kad kiti tyrinėtojai galėtų norėdami juos atkartoti.

Vieno eksperimento metu studentams buvo pasiūlyta pažvelgti į popieriaus lapą, kuriame buvo parašyti įvairūs žodžiai, o po to jų paprašyta kaip galima daugiau prisiminti . Vėliau eksperimento dalyviai buvo paprašyti užrašyti kai kuriuos garsiai perskaitytus žodžius iš šio sąrašo. Skaitomus žodžius atsitiktine tvarka parinkdavo kompiuteris.

Tai, kad vienus žodžius studentai įsimindavo geriau nei kitus, nieko nenustebino, tačiau eksperimento rezultatai atskleidė, jog „statistiškai svarbi“ tiriamų studentų grupės dalis įsiminė ir užrašė būtent tuos žodžius, kurie vėliau jiems buvo atsitiktinai atrinkti ir perskaityti. Tai reiškia, kad įvykis, kuris dar neįvyko, turėjo poveikį jų gebėjimui įsiminti.

Kitame eksperimente savanoriams buvo rodomi du už užuolaidų paslėpti kompiuterių monitoriai. Dalyviams buvo pranešta, kad viename iš jų rodomas atvaizdas, kartais – erotinio pobūdžio, ir buvo siūloma atspėti, kokiame. Statistiniai rezultatai patvirtino, kad „tikrasis“ monitorius būdavo nurodomas šiek tiek dažniau, nei turėtų būti remiantis grynai atsitiktiniais spėjimais.

Pabrėžiama, kad „sprendimą“, kuriame monitoriuje rodyti atvaizdą, atsitiktiniu būdu „priimdavo“ kompiuteris, be tik po to, kai eksperimento dalyviai jau buvo pranešę, kurį monitorių renkasi. Pasak „psi“ reiškiniais besidominčių stebėtojų, tai gali reikšti, kad studentai, išsakydami savo spėjimą, darydavo poveikį kompiuterio „priimamam“ sprendimui.

Kiekvienas šio eksperimento dalyvis atlikdavo po 36 paslėpto atvaizdo spėjimus. Pats eksperimentas buvo pakartotas 100 kartų. Paaiškėjo, kad eksperimento dalyviai „tikrąjį“ monitorių, kuriame buvo rodomi erotinio pobūdžio atvaizdai, atspėdavo 53,1 proc. atvejų – žymiai dažniau, nei 50 proc., tai yra, jeigu būtų spėjama atsitiktinai. Tais atvejais, kai buvo rodomi neerotiniai atvaizdai, sėkmės atvejų tebuvo 49,8 proc.

Dar viename bandyme buvo panaudotas atvirkštinis gerai žinomas psichologinis eksperimentas, kai studentams rodomi du paveikslėliai – viename buvo užrašytas žodis „Gražus“, kitame – „Bjaurus“. Po to jiems demonstruojami kokio nors nemalonaus objekto, pavyzdžiui, gyvatės, bei malonaus (kačiukas) atvaizdai. Jų rodymo metu tiriamiesiems liepiama greitai pasakyti, ar šis paveikslėlis jiems gražus, ar bjaurus. D. Bemas „apvertė“ šį eksperimentą: iš pradžių jo dalyviams buvo rodomas paveikslėlis, ir jie turėdavo kaip galima greičiau pasakyti, gražus jis ar bjaurus, o tik po to būdavo parodomas kompiuterio atsitiktinai parinktas vienas iš dviejų žodžių.

Pranešama, kad iš viso Kornelio universitete vykdytuose „psi“ reiškinių eksperimentuose dalyvavo 1000 žmonių. Visi eksperimentai atskleidė nedidelį, bet statistiškai reikšmingą „psi“ anomalijų skaičių. Visas eksperimentų duomenų surinkimo procesas buvo automatizuotas siekiant kuo labiau sumažinti kontaktą tarp eksperimento vykdytojo ir jo dalyvio, sakoma pranešime.