Visai ne „Gelbėkite mūsų sielas“. Ką iš tikrųjų reiškia nelaimės signalas SOS

Nelaimės jūroje ištiktų laivų duodamas nelaimės signalas SOS dažniausiai iššifruojamas kaip pagalbos šauksmas: „Save Our Souls“ (Gelbėkite mūsų sielas) arba „Save Our Ship“ (Gelbėkite mūsų laivą). Tačiau taip nėra, rašo „IFLScience“.

Nelaimės signalas SOS buvo sukurtas XX amžiaus pradžioje ir pasirinktas visai ne dėl akronimo, o tiesiog todėl, kad turėjo išskirtinę Morzės kodo seką: trys taškai/trys brūkšniai/trys taškai. Paprasčiau tariant, pačios raidės nieko konkretaus nereiškė, tačiau kodą buvo lengva išsiųsti ir gauti naudojant Morzės abėcėlę.

SOS su frazėmis „Gelbėkite mūsų sielas“ ir „Gelbėkite mūsų laivą“ susietas tik po to, kai nelaimės signalas plačiai paplito po pasaulį. Tiesą sakant, nelaimės signalas yra puikus backronimo pavyzdys. Backronimas yra akronimas, sudarytas iš jau esamo žodžio, išplečiant jo raides į atskirus žodžius.

Prieš įvedant visuotinį nelaimės signalą įvairios šalys ir telekomunikacijų bendrovės naudojo skirtingus signalus. Tai, deja, pasirodė labai painu ir neveiksminga, ypač globalėjančiame pasaulyje.

1904 m. Marconi telekomunikacijų bendrovė bandė įdiegti nelaimės kodą CQD, kuris reiškia „Seeking you. Distress!“ (Ieškau tavęs. Nelaimė!) arba „All stations. Distress!“ (Visos stotys. Nelaimė!). JAV tuo metu naudojo NC, o tai reiškė „call for help without delay“ (nedelsiant iškvieskite pagalbą). O Europos laivai naudojo daugybė kitų nelaimės signalų.

Siekiant sumažinti painiavą, 1906 metų Tarptautinė radiotelegrafo konvencija, vykusi Berlyne, pasiūlė naudoti visuotinį nelaimės signalą, kuris būtų suprantamas visiems. Tai buvo trys taškai/trys brūkšniai/trys taškai kartojami trumpais intervalais.

Pasiūlymas buvo priimtas ir įsigaliojo 1908 m., nors prireikė šiek tiek laiko, kol jo įvedimas užtruko.

Pirmą kartą signalas SOS buvo panaudotas JAV 1909 metais – garlaivis „Arapahoe“ pranešė apie nelaimę prie Hateraso kyšulio (Cape Hatteras) Šiaurės Karolinoje. Tačiau kartu su SOS laivas išsiuntė ir seną signalą CQD, tuo atveju, jei palyginti naujas signalas nebūtų atpažintas.

Beje, 1912 m. balandžio 15 d., kai „Titanikas“ atsitrenkė į ledkalnį, vyresnysis telegrafo operatorius Jackas Phillipsas išsiuntė nelaimės signalą CQD. Ir tada jo padėjėjas Haroldas Bride'as juokaudamas pasiūlė išsiųsti ir naują SOS nelaimės signalą, tarsi tai būtų paskutinė galimybė jį išsiųsti.

Nepaisant to, kad Morzės abėcėlė jau seniai nebenaudojama kaip jūrinio ryšio priemonė, SOS signalas vis dar plačiai žinomas kaip universalus nelaimės signalas.