Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas |
Kokios būtų pasekmės, jei staiga mūsų planeta tiesiog nustotų suktis aplink savo ašį. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Hipotetiniai scenarijai visada domino tyrinėtojus ir žmones, nes verčia pažvelgti į tai, ką žinome, kitu kampu. Be to, tokie apmąstymai leidžia mokslininkams geriau suprasti milžinišką mūsų planetos mastą. Dėl to mokslininkai susidomėjo, kas nutiktų, jei Žemė tam tikru momentu tiesiog nustotų suktis, rašo „IFLScience“. Žemės sustojimas ties pusiauju būtų panašu į automobilį, kuriam važiuojant 1670 kilometrų per valandą greičiu, staiga būtų nuspausti stabdžiai. Jei būsite pastate, kai planeta sustos, greičiausiai būsite rėšitės į artimiausią rytinę sieną ir patirsite gravitacinį pagreitį, 47 kartus didesnį už Žemės gravitacinį pagreitį. Geros naujienos yra tai, kad tai tikriausiai jūsų nenužudys. Nors planeta nejudės, visa kita ir toliau judės tokiu pat greičiu, kokiu sukosi Žemė, įskaitant atmosferą ir vandenynus. Vėjai bus keturis kartus greitesni ir stipresni nei greičiausias kada nors planetoje užfiksuotas vėjas – 408 km/val. Toliau seka blogoji žinia – pasaulį užgrius mirtina ir gigantiška cunamio banga, kuri sunaikins viską, ko anksčiau nesunaikino vėjas. Tyrėjai pastebi, kad kuo arčiau tuo momentu būsite prie pusiaujo, tuo niokojančios pasekmės bus. Tačiau buvimas šalia ašigalių planetos ir jūsų taip pat neišgelbės. Dėl savo sukimosi Žemė šiek tiek išsipučia ties pusiauju, todėl ašigaliai yra maždaug 21 kilometru arčiau Žemės centro nei pusiaujas. Dėl sukimosi stokos vandenynai pradės migruoti link ašigalių, kur gravitacija yra stipriausia, todėl įvyks niokojantys žemės drebėjimai. Didžioji dalis Europos ir Rusijos atsidurs po vandeniu. Grenlandija ir Kanada taip pat bus užlietos. Pietiniame pusrutulyje vandenynas apims didžiulius Argentinos, Čilės ir Naujosios Zelandijos plotus, taip pat visą Antarkties žemyną. Taigi, tuo momentu geriausia būti gerai įrengtoje plaukiojančioje mobilioje bazėje. Tačiau šis planas veiks tik trumpalaikėje perspektyvoje – pagal ilgalaikį scenarijų nesisukanti Žemė neturėtų magnetinio lauko, nes planetos skystoji šerdis taip pat būtų stacionari. Be magnetinio lauko tie keli gyviai, kurie galėtų išgyventi tokius katastrofiškus pokyčius, ilgainiui žūtų nuo radiacijos. Mūsų planeta paprastai lėtėja pati. Per pastarąjį šimtmetį vidutinė dienos trukmė jau pailgėjo 1,7 milisekundės. Mokslininkai mano, kad su visais papildomais veiksniais Žemei prireiks 18,5 milijardo metų, kad pasiektų tašką, kai para bus lygi metams.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|