| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas |
Amerikiečiai mokslininkai: branduolinis smūgis gali išgelbėti Žemę
|
(
(
Jei asteroidas didelis ir jau arti, telieka atominis sprogimas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai (ir, savaime suprantama, Holivudo prodiuseriai) branduolines bombas, kaip perspektyvią apsaugą nuo netikėtai aptiktų į Žemę skriejančių didžiulių asteroidų, nagrinėja jau seniai. JAV vyriausybinės įstaigos tyrėjai moksliškai pagrindė šią idėją, pademonstravę, kad toks sprogimas gali išgelbėti pasaulį. JAV branduolinio arsenalo saugumo užtikrinimu užsiimančios Sandia nacionalinės laboratorijos mokslininkai, kuo detaliausiai įrašė, kaip branduolinio sprogimo, išlaisvintas spinduliavimo impulsas gali išgarinti artimą asteroido pusę. Tai įkaitintų paviršių iki dešimčių tūkstančių laipsnių ir susidarytų greitai besiplečiantis dujų kamuolys, galintis išmušti asteroidą iš kurso. Atliekant viską teisingai, to turėtų pakakti nukelti pasaulio pabaigą.
Katastrofiški susidūrimai su asteroidais nėra dažni Žemės istorijoje, tačiau jie visgi nutikdavo. Dinozaurų erą užbaigęs asteroidas buvo maždaug 10 kilometrų skersmens, tačiau ir gerokai mažesni akmenys kelia grėsmę. Atsižvelgiant į egzistencinį grėsmės pobūdį, tyrėjai nagrinėja Žemės apsaugos nuo tokių susidūrimų strategijas. 2022 metais NASA zondas Dart tyčia trenkėsi į Didim asteroido palydovą Dimorfos. Misija parodė, kad kinetinis smūgis gali apsaugoti Žemę, tačiau postūmį būtina atlikti, likus ne vieniems metams iki susidūrimo. Branduolinis variantas skirtas stambesniems asteroidams, ypač, kai laiko nedaug. Jame asteroidas nėra numušamas ir nėra naudojamas Bruce'o Williso pritaikytas filme „Armageddon“ būdas, kai bomba numetama į gręžinį. Efektyvesnis distancinis sprogimas, išgarinantis dalį asteroido paviršiaus ir likutį pavesdamas trečiajam Niutono judėjimo dėsniui.
Tikrindami šią idėją, Moore'as su kolegomis atliko beprecedentį eksperimentą, kuriame dirbtinio asteroido paviršių paveikė intensyviais rentgeno spindulių impulsais, panašiais į tuos skleidžiamus branduolinių sprogimų. Impulsas iš pradžių sunaikina medžiagą vietoje laikančias atramas, o paskui greitai išgarina taikinio paviršių, sukurdamas besiplečiančias dujas, kurios jį nuskraidina. Nature Physics straipsnyje tyrėjai aprašo, kaip dirbtinius asteroidus veikė gravitacija iš karto po atramų sunaikinimo. Dirbtinio asteroido gabalėliai buvo įgreitinti iki beveik 320 km/h. Pasak mokslininkų, ši strategija turėtų veikti iki 4 km skersmens asteroidus, tačiau ši viršutinė riba nėra griežtai užbrėžta.
DART misijos mokslo grupėje dalyvavęs profesorius Colinas Snodgrassas iš Edinburgho universiteto pabrėžė, kad svarbu suprasti, kaip rezultatus perkelti natūralaus dydžio asteroidams. Europos kosmoso agentūros misija Hera, paleista spalio 7 dieną, turėtų padėti tai atlikti, ištyrusi Dart smūgio pasekmes Dimorfui. Imperiškojo koledžo planetologijos profesorius Garethas Collinsas, Moore'o eksperimentą pavadino „pribloškiamu“.
| |||||||||||||||
Įdomiausi
164
(0)
.png)
