Išbandytas 1896 metų rentgeno aparatas

Anot tyrėjų, darant nuotraukas šiuo prietaisu tiriamasis gauna 1,5 tūkst. kartų didesnę radiacijos dozę nei tiriant moderniu rentgeno aparatu. Tyrimo detalės paskelbtos žurnale „Radiology“.

Originalųjį prietaisą sukūrė vidurinės mokyklos direktorius H. J. Hoffmansas ir vietos ligoninės direktorius Lambertusas Theodorusas van Kleefas iš Mastrichto. Pasiskaitę apie vos prieš kelias savaites Wilhelmo Roentgeno atrastus rentgeno spindulius, jie iš vidurinėje mokykloje rastų detalių sukonstravo prietaisą, kuriuo eksperimentavo darydami anatominius atvaizdus.

Galiausiai prietaisas atsidūrė viename Mastrichto sandėlyje, o į dienos šviesą ištrauktas praėjusiais metais, televizijai kuriant istorinę laidą. Tuomet Gerritas Kemerinkas iš Mastrichto universiteto medicinos centro nusprendė palyginti šį įrenginį ir modernias sistemas. „Kiek man žinoma, niekas neatliko šio prietaiso sisteminių matavimų, nes kai atsirado reikiami prietaisai, šios sistemos jau buvo pakeistos modernesnėmis“, – teigė G. Kemerinkas.

Komanda kruopščiai atkūrė eksperimentines sąlygas, kuriomis prietaisą naudojo jo išradėjai. Atsižvelgiant į tai, kad bandymams atlikti greičiausiai reikėjo didelių radiacijos dozių, mokslininkai tam naudojo lavono, o ne „jaunos panelės“ ranką, kuri minima H. J. Hoffmanso ir W. Th. van Kleefo užrašuose.

Praėjus metams po rentgeno spindulių atradimo, pasirodė pirmieji požymiai, kad didelis šių spindulių kiekis gali būti žalingas. Dėl to rentgeno moksle prasidėjusių varžybų vienas svarbiausių tikslų buvo gauti kuo geresnės kokybės nuotraukas su kuo mažiau radiacijos.

Naudojant fotografinę plokštelę ir tas pačias sąlygas, kurias naudojo H. J. Hoffmansas ir W. Th. van Kleefas, nuotraukai padaryti reikia 1,5 tūkst. kartų didesnės radiacijos dozės. Be to, spinduliai iš įrenginio sklido plačiai, tad nuotraukos buvo neryškios. Tačiau galimybė prietaisą išbandyti mokslininkams buvo pakankamas atlygis. Jie teigė, kad šis potyris net ir šiandien „prilygsta stebuklui“.