Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas |
Kas verčia žmones keltis iš lovos ir atlikti keisčiausius veiksmus, kurių jie, galbūt, netgi neprisimins? Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kartą, prieš keletą metų, atsidūriau ledinėje vonioje, neatsimindama, kaip iki jos nuėjau ir prileidau vandens. Kitą kartą išgąsdinau draugą, vidury nakties išeidama iš mūsų svetainės, o paskui beldžiausi į duris, reikalaudama įleisti mane atgal. Abu kartus pabusdavau tiesiog per šiuos keistus įvykius. Aš vaikščiojau per miegus. Lunatizmas, techniškai dar vadinamas somnabulizmu, ir žavi ir gąsdina. Tai parasomnijos — bendras terminas neįprastiems veiksmams, vykstantiems miego metu, tokiems, kaip naktiniai košmarai ir „seksomnija“, kai žmonės užsiima seksualine veikla nepabusdami. Nuolatinis vaikščiojimas per miegus pasitaiko retai: 2016 metų tyrimų apžvalga parodė, kad tik 1,5% suaugusiųjų tai darė per praėjusius metus. Tačiau, kaip rodo tas pats tyrimas, beveik 7% suaugusiųjų nors kartą gyvenimą vaikščiojo per miegus. Naktiniai nuotykiai gali būti kuo įvairiausi ir keisčiausi. Journal of Sleep Research publikuotame 2024 metų tyrime buvo pateikti įvairūs lunatikų aprašyti nutikimai, tarp kurių pabudimas penktą valandą ryto be drabužių balkone, ropinėjimas keturiomis viešbutyje, beveik viso indelio brangaus veido kremo panaudojimas ir prie lovos palikto pastatyto įsivaizduojamo šuns dubenėlio pripildymas vandeniu. Kas verčia žmones stotis iš lovos ir taip keistai elgtis?Šio tyrimo autorė ir Nyderlandų neuromokslų instituto daktarė Francesca Siclari tvirtina, kad miegant vaikščiojama, kai žmogus iš dalies pabunda iš gilaus miego, likdamas „hibridinėje būsenoje“, kai jis tuo pat metu „ir miega, ir būdrauja“. Taip jis gali atlikti keistus veiksmus, kurių ryte gali net neprisiminti. Mokslininkai iki galo nesupranta, kodėl kai kurie žmonės patenka į šią ribinę būseną, kai tuo tarpu dauguma — ne. Visgi polinkis į lunatizmą dažnai perduodamas palikuoniams, kas liudija genetinį faktorių. Be to, kai kurie vaistai, miego sutrikimai ir kitos medicininės būsenos gali lunatizmą paskatinti, pažymi Mayo klinika [privatus medicinos ir tyrimų centras JAV]. Vaikai sapnuose vaikšto dažniau nei suaugusieji, galbūt dėl to, kad jų smegenys dar vystosi, sako Jennifer Martin, elgesio miego medicinos specialistė ir Amerikos miego medicinos akademijos atstovė. Vaikai taip pat daugiau laiko praleidžia miego fazėje, kurioje dažniausiai vyksta lunatizmas: tai gilus, atstatomasis miegas prieš greitą akių judėjimą ir ryškius sapnus, aiškina daktaras Sanfordas Auerbachas, Bostono universiteto Chobanian & Avedisian medicinos mokyklos neurologijos docentas. Dauguma žmonių iki suaugusiųjų gyvenimo lunatizmą „išauga“, tačiau kai kuriems jis gali grįžti esant stresui ar ilgalaikiam pervargimui, prideda Martin. Tyrimai patvirtina lunatizmo ir miego trūkumo ryšį. Daktarė Siclari tvirtina, kad lunatizmas dažniausiai kyla, kai pervargęs žmogus pagaliau pasineria į gilų miegą, tačiau jį sutrikdo triukšmas, garsas ar judesys. Pažadinti žmogų iš gilaus miego sunku, ypač, ejigu jis nepailsėjęs, todėl jis nepabunda galutinai. Visgi tokio pertraukimo, panašu, užtenka pakeisti smegenų aktyvumą, kartais sukeliant būseną, primenančią į tą, kokia būna, ryškiai sapnuojant, rodo Siclari tyrimas. Vaikščiojimas miege pats savaime problemų nekelia, tvirtina daktaras Auerbachas. „Tai ne gerai ir ne blogai jūsų sveikatai. Tai veikiau įdomus reiškinys“, nei reali priežastis nerimauti. Nors kai kurie tyrimai parodė, kad lunatikai dažniau, nei įprasti miegantieji, susiduria su nuovargiu, mieguistumu dieną ir nemiga, kas gali rodyti, kad šis įprotis kartais prastina miego kokybę. Rimčiau nerimauti dera dėl saugumo klausimų, kurie gali kilti, žmogui vaikštant sapne. Pusmiegiai žmonės gali užkliūti ar pargriūti, ar netgi pakliūti į pavojingesnes situacijas: vienas Martin pacientas kartą miegodamas vairavo mašiną, o Auerbacho pacientas nukrito nuo balkono antrame aukšte. „Įprastai žmonės sapnuodami atlieka paprastesnius veiksmus“, — sako Martin, — „tačiau kartais jie iš tiesų gali sukelti sau grėsmę“. Kilus būtinybei, gydytojai lunatizmo prevencijai kartais skiria nedideles sedatyvinių benzodiazepinų dozes, pažymi Auerbachas. Streso sumažinimas irgi naudingas, nes vaikščiojimas mieguose dažniausiai sustiprėja nerimo periodais. Reguliariai per miegus vaikštantiems žmonėms taip pat verta susimąstyti apie saugumo priemones, pavyzdžiui, viršutinėje laiptų dalyje įrengti barjerą ar signalizaciją, kuri suveiktų, atidarius durims, pataria Martin. Ji taip pat rekomenduoja kreiptis į miego specialistą, kad būtų atmestos kitos būklės, tarkime, elgesio sutrikimai greitojo miesto fazėje (REM), kurie sukelia netikėtus staigius rankų ir kojų judesius ir gali baigtis netyčiniu susižalojimu. Galiausiai, jei miegate greta lunatiko, galbūt, girdėjote mitą, kad vaikščiojimo metu jo nevalia žadinti. Martin sako, kad somnambulo pažadinimas jam nepakenks, jis gal tik trumpam pasimes. Tačiau geriausia, ką galite padaryti klajojančiam artimam žmogui, — tai atsargiai nukreipti jį atgal lovon įprastiniam horizontaliam miegui.
▲
|