Žmogaus mintis turi greičio ribą. Mokslininkai ją išsiaiškino

• Nors žmogaus smegenys per sekundę geba persijoti milijardus informacijos bitų, mokslininkai neseniai išsiaiškino, kad žmogaus mintis gali kilti tik maždaug 10 bitų per sekundę sparta.
• Šią ribą mokslininkai atrado, panaudoję informacijos teorijos technikas plačiam žmonių elgesio masyvui, įskaitant skaitymą, rašymą ir Rubiko kubo sprendimą.
• Gali būti, kad žmonių minties greitis toks mažas, nes smegenys vystėsi, braižydamos paprastą kelią link maisto ar tolyn nuo pavojaus, o po milijonų metų jos nuolat pluša, keliaudamos abstrakčių minčių keliais.

Žmogaus smegenys turi daug pranašumų lyginant netgi su pažangiausiais DI — tarkime, kūrybingą mąstymą, etiškumo vertinimą ar intuiciją. Bet kalbant apie informacijos apdorojimo greitį, žmonės nuo savo naujųjų technologinių konkurentų gerokai atsilieka.

Neuron žurnale publikuotame naujame tyrime Caltech mokslininkai detaliai išdėstė, kaip jie skaičiavo žmogaus minties greitį. Taip, perskaitėte teisingai (bet kaip greitai jūs tai perskaitėte?). Tai nėra sinapsių impulsų keliavimo iš sensorinių neuronų į smegenis greitis (kuris, jei įdomu, yra maždaug 120 metrų per sekundę). Tai yra kiek bitų informacijos per sekundę smegenys mintyse apdoroja.

Turint omenyje žmogaus smegenų sudėtingumą, šis skaičius stulbinamai mažas: vos 10 bitų per sekundę. Palyginimui, paprastas Wi-Fi ryšys gali apdoroti 50 milijonų bitų per sekundę. Jei maždaug 85 milijardai mūsų smegenų neuronų geba rinkti informaciją apie aplinką milijardo bitų per sekundžių sparta, kodėl minčių greitis palyginus toks mažas?

Šį skaičių Caltech profesorius Markus Meisteris ir Caltech Ph.D. studentas Jieyu Zheng gavo, pritaikę informacijos teorijos koncepciją įvariausioms žmogaus veikloms, tarp kurių buvo skaitymas, rašymas, video žaidimai, ir netgi Rubiko kubo sprendimas. Galutinis rezultatas buvo aiškūs 10 bitų per sekundę.

„Tai itin mažas skaičius,“ pažymėjo Meisteris pranešime spaudai. „Kiekvienu momentu mes išskiriame vos 10 bitų iš trilijonų, kuriuos priima mūsų juslės ir naudojame tą 10 suvokti supantį pasaulį ir priimti sprendimus. Tai atrodo paradoksalu: ką smegenys daro, kad išfiltruotų visą šią informaciją?“

Kitas šį proto greičio ribą apmąstant kylantis klausimas yra tai, kodėl smegenys renkasi susitelkti tik į vieną mintį vienu metu, užuot vienu metu apdorojusios daug idėjų — mūsų biologinė įranga teoriškai tam tinkama. Straipsnio autoriai spėja, kad tai tikriausiai susiję su tuo, kaip mūsų protai evoliucionavo milijonus metų. Seniausieji neuronai ir smegenys buvo fiziškai sujungti vienam paprastam tikslui: rasti kelią link maisto ir šalin nuo plėšrūnų. Šis 600 milijonų metų senumo modus operandi tikriausia veikia ir dabar, nors žmonių protas dabar funkciškai daugiau laiko praleidžia, ieškodamas „kelių“ abstrakčių minčių šabakštynuose, o ne susitelkęs į medžioklę ir gėrybių rinkimą.

DI vystantis pribloškiama sparta, kai kurie technolgai siūlo mintį, kad žmogaus-mašinos sąveika galėtų padidinti žmogaus minčių spartą. Bet tyrimo autoriams tai neatrodo tikėtina, nes organinės smegenys vis viena filtruotų bet kokią informaciją savo 10 bitų per sekundę tempu.

„Mūsų protėviai pasirinko ekologinę nišą, kur pasaulis pakankamai lėtas kad būtų įmanoma išgyventi,“ parašė Meisteris ir Zheng tyrime. „Tiesą sakant, 10 bitų per sekundę reikia tik blogiausiose situacijose, o didžiąją laiko dalį mūsų aplinka kinta daug malonesniu tempu.“

Tad, kol DI klesti sparčiuose, duomenis kaip šiltą vilną dorojančioje informacijos greitkeliuose, žmogaus smegenys, regis, daug geriau jaučiasi lėtuose ir plačiuose takuose.

www.popularmechanics.com