Brangiausia medžiaga Žemėje. Vienas jos gramas – 5,24 kvadrilijono dolerių!

Brangiausia medžiaga Žemėje gali kainuoti 5,24 kvadrilijono (10¹⁵) dolerių vos už vieną gramą. Problema ta, kad visoje Visatoje šios medžiagos gali būti mažiau nei gramas, rašo „Daily Mail“.

Skirtingai nuo tauriųjų metalų ar mineralų, šios medžiagos negalima tiesiog iškasti iš žemės. Ji turi būti surenkama atomas po atomo tokiu procesu, kuris gali užtrukti milijardą metų – ir tai pavyks surinkti tik vieną dešimtąją gramo.

Tai gali atrodyti kaip mokslinės fantastikos filmo siužetas, tačiau antimedžiagos atomai iš tikrųjų laikomi vertingiausia ir itin reta medžiaga Žemėje. Reikalas tas, kad antimedžiaga išnyksta beveik iš karto po jos sukūrimo, todėl ją laikyti ir tirti yra nepaprastai brangu.

Atomai, protonai, neutronai, elektronai ir subatominės dalelės mūsų stebimoje Visatoje yra sudaryti iš materijos. Bet kiekviena iš išvardytų dalelių turi priešingą dalelę – antimedžiagą, kuri yra ta pati dalelė, tik su priešingu elektros krūviu. Tokios dalelės gali būti surinktos į antiatomus, antimolekules ir net į ištisas planetas bei galaktikas.

1999 metais NASA mokslininkas Haroldas Gerrishas apskaičiavo, kad antimedžiagos kaina siekia 62,5 trilijono dolerių už gramą. Jos kaina buvo pagrįsta sunaudotos energijos kiekiu ir numatomais gamybos pajėgumais.

„Pagaminame tokį mažą antimedžiagos kiekį, kad šimtoji nanogramo (10^-9) antimedžiagos vertė yra tiek pat, kiek vienas kilogramas aukso“ – sako CERN fizikas teoretikas profesorius Michaelas Doseris.

Tai reiškia, kad gramo kaina bus maždaug 5,24 kvadrilijono dolerių.

CERN mokslininkai naudoja didžiulius dalelių greitintuvus, kad pagreitintų protonų ir teigiamai įkrautų dalelių srautą, kuris vėliau atsitrenkia į iridžio bloką. Kartą per milijoną bandymų materijos dalelėje sukoncentruojamas didžiulis energijos kiekis, o kartu su ja gimsta antimedžiaga.

Tada susidariusios dalelės pumpuojamos į mašiną, vadinamą „Antiproton Decelerator“, kuri galingais magnetais sukoncentruoja antimedžiagą į srautą, judantš dešimtadaliu šviesos greičio.

Visas šis procesas sunaudoja neįtikėtinai daug energijos. CERN dalelių greitintuvai lemia apie 90 % tyrimų centro 1250 gigavatų metinės elektros sąskaitos.

Šio proceso metu susidaro labai mažas antimedžiagos kiekis: nanogramai per metus. Tačiau antimedžiagos kūrimas nėra pats sunkiausias etapas, nes antimedžiaga susinaikina susidūrusi su įprasta medžiaga.

Siekiant išvengti naujai sukurtos antimedžiagos susinaikinimo, ji turi būti kruopščiai sulaikoma peršaldytais magnetais visiškame vakuume. Dabartinis antimedžiagos saugojimo rekordas yra 405 dienos atskiroms dalelėms ir tik 17 minučių ištisiems antiatomams.