Auksą jau seniai galima išgauti laboratorijoje. Bet kodėl niekas to nedaro?

Mokslas jau seniai žino, kad auksas į Žemę atkeliavo iš kosmoso. Kai didžiulės žvaigždės sprogsta supernovoje arba susiduria dvi neutroninės žvaigždės, jos išskiria neįtikėtiną energijos kiekį. Ši energija sintetina lengvuosius elementus į sunkiuosius metalus, tokius kaip auksas. Toks atominis auksas buvo išsibarstęs po visą kosmosą, įskaitant ir tai, kad jį sugavo Žemė, kai ji tik formavosi.

Šiuolaikinės technologijos leidžia mokslininkams pasiekti panašų efektą laboratorijoje, išskiriant auksą iš kitų elementų. Tačiau problema ta, kad šiam procesui reikia didžiulio energijos kiekio, todėl visas šis procesas yra labai brangus.

Kiekvienas aukso atomas turi branduolį su 79 protonais. Teoriškai, vieną iš šių protonų galima pašalinti, kad būtų gauta platina, arba vieną pridėti, kad būtų gauta gyvsidabris.

Tačiau auksas yra chemiškai inertiškas ir vienas mažiausiai reaktyvių elementų. Labai stabilūs aukso atomai priešinsis daugumai jėgų, bandančių juos pakeisti.

Auksas, žinoma, turi Achilo kulną – branduolines reakcijas, kurios taip pat keičia atomų branduolius, pridedant arba pašalinant protonus. 1941 m. atliktas eksperimentas parodė, kad jei gyvsidabris būtų tinkamai bombarduojamas neutronais, jis prarastų vieną protoną ir pavirstų auksu. Žinoma, tai būtų radioaktyvūs aukso izotopai, bet tai vis tiek būtų auksas.

Tą patį rezultatą galima gauti ir per platinos branduolinę reakciją, kurios metu prisijungia vienas protonas ir susidaro radioaktyvus auksas.

Kitas aukso gamybos laboratorijoje būdas – dalelių greitintuvas. CERN Didžiajame hadronų greitintuve fizikai auksą gavo sujungę švino branduolius.

Tokie švino branduolių susidūrimai suformuoja kvarkų-gliuonų plazmą – karštą ir tankią materijos būseną. Mokslininkai mano, kad būtent tokia materija užpildė Visatą praėjus milijoninei sekundės daliai po Didžiojo sprogimo. Branduoliai, nukreipti vienas į kitą, nesusiduria, o sukuria intensyvų elektromagnetinio lauko antplūdį. Jo metu nuo švino branduolio atitrūksta trys protonai ir atsiranda auksas.

Kaip ir branduolinė reakcija, dalelių greitintuvo eksperimentas reikalauja didžiulio energijos kiekio, tačiau sukuria labai nedidelį kiekį aukso.

Todėl norint pagaminti sintetinį auksą, kurio vertė siekia kelis dolerius, reikėtų milijonų dolerių energijos ir įrangos.