Kas nutiktų, jei diena sutrumpėtų iki 2 val. „To patirti nenorėtumėte...“

Galbūt jau dabar jaučiate, kad paroje nepakanka laiko. Tačiau pasirodo, kad tai ne tik jūsų vaizduotė – dienos iš tiesų trumpėja. Pasak mokslininkų, šių metų liepos 9, liepos 22 ir rugpjūčio 5 dienomis dienos trukmė buvo 1,3–1,51 milisekundės trumpesnė nei standartinės 24 valandos.

Nors tiksli priežastis lieka paslaptimi, keli galimi veiksniai yra atmosferos pokyčiai, tirpstantys ledynai, judėjimas Žemės branduolyje ir magnetinio lauko silpnėjimas.

Prarasti kelis milisekundes nėra labai svarbu, tačiau naujoje knygoje su šiurpiu siužetu aprašomas pasaulis, kuris tiesiogine prasme „iškrenta iš orbitos“. Naujame Alexo Fosterio romane „Judėjimas ratu“ (Circular Motion) dienos Žemėje sutrumpėja iki 23 valandų, tada iki 20, o galiausiai – iki dviejų.

Kaip vilkelis, planeta sukasi taip greitai, kad net gravitacija praranda savo galią, o Saulė kyla ir leidžiasi vis greičiau. Ekspertai apibūdina tikrąsias tokio scenarijaus pasekmes – tai didelio masto nelaimės, potvyniai ir žemės drebėjimai.

Kas nutiktų, jei Žemė suktųsi greičiau?

Fosterio knygoje Žemės sukimosi pagreitį sukelia 30 000 pėdų (9 100 m) aukštyje skriejantis milžiniškų orlaivių tinklas, radikaliai keičiantis transporto sistemas. Iš pradžių pagreitis vos pastebimas, dienos sutrumpėja tik keliomis sekundėmis ir niekas to nepastebi. Tačiau palaipsniui sukimasis pagreitėja tiek, kad para trunka tik dvi valandas, o tai veda prie pasaulinės katastrofos.

Jei Žemės sukimasis iš tiesų pagreitėtų, atsirastų „išcentrinis efektas“ – objektai pradėtų tolti nuo planetos ašies, tarsi kabančios kėdės ant karuselės.

Vandenynai išsipūstų aplink pusiaują, suteikdami Žemei deimanto formą, o iš poliarinių regionų semiamas vanduo sumažintų Arkties vandenyno seklumą ir užlietų pusiaujo regionus. Netgi netoli pusiaujo esanti žemė, kuri nebūtų apsemta, patirtų didesnę cunamių ir potvynių riziką.

Kalifornijos universiteto San Diege geofizikos profesorius Duncanas Agnew pažymėjo, kad „didžiausi pokyčiai įvyks vandenynų potvynių ir atoslūgių metu“.

Kaip žino kiekvienas, buvęs paplūdimyje, pakrantės zonose visame pasaulyje dėl Mėnulio ir Saulės gravitacinės traukos bei Žemės sukimosi įvyksta potvyniai ir atoslūgiai. Šiuo metu dėl planetos sukimosi kas 24 valandas ir 50 minučių įvyksta du potvyniai ir du atoslūgiai.

„Pakeiskite tai 10 % ir kai kuriose vietose potvyniai bus aukštesni, o kitose – žemesni“, – sako profesorius Agnew. Be to, Žemei sukantis greičiau, tektoninės plokštės juda greičiau, o tai gali padidinti geologinį stresą ir sukelti „masinius žemės drebėjimus“.

Verta prisiminti, kad ties pusiauju (kur Žemės apimtis yra didžiausia) sukimosi greitis yra didesnis nei tropikuose ar ašigaliuose: maždaug 1650 km/val., palyginti su beveik nuliu netoli ašigaliais.

Mus paviršiuje laiko gravitacija, bet jei sukimasis pakankamai stipriai pagreitėja, išcentrinė jėga įveikia gravitaciją ir objektai pradeda skristi į kosmosą.

NASA astronomas dr. Stanas Odinwaldas savo ruožtu perspėjo, kad oro reiškiniai taps ekstremalesni ir destruktyvesni. Žemei sukantis greičiau, didėja Koriolio efektas, kuris suteikia ciklonams jų sukimąsi. Uraganai suksis greičiau ir neš daugiau energijos.

Jei Žemės sukimasis pagreitėtų, tai reikštų mažiau dienos šviesos ir laiko miegui, o tai sumažintų žmonių produktyvumą.

Reikėtų nuolat atsukti laikrodžius trumpėjant dienoms arba net išrasti visiškai naują laiko sistemą. Nors žmonės turi „cirkadinį ritmą“ – vidinį biologinį laikrodį, susietą su 24 valandų para. Jų sutrikimas (pavyzdžiui, dėl skrydžių) jau sukelia fizinių ir psichologinių problemų.

Be to, daugelis palydovų būtų ne savo vietose, o tai sutrikdytų ryšį, internetą, televiziją ir kitas sistemas. Tačiau verta prisiminti, kad idėja taip pagreitinti Žemės sukimąsi yra „visiškai absurdiška“, teigia mokslininkai.