Mokslinė sensacija. Pirmą kartą išmatuota gyvybės „aura“: štai, kaip mes iš tikrųjų šviečiame

Kiekvieną gyvą būtybę supa nematoma aura. Bent jau taip teigia naujų tyrimų autoriai, atlikę istorinį matavimą. Kanados mokslininkams pavyko tai, kas dar visai neseniai atrodė neįmanoma – pirmą kartą jie tiesiogiai išmatavo itin silpną fotonų emisiją, sklindančią iš gyvų organizmų.

Paslaptinga organizmų šviesa

Dešimtmečius mokslininkai įtarė, kad gyvos būtybės skleidžia subtilią šviesą, tačiau nebuvo technologijų tam įrodyti. Pagrindinis iššūkis buvo atskirti šį reiškinį nuo šilumos, kurią gamina organizmai. Kalgario universiteto ir Kanados nacionalinės tyrimų tarybos komanda sukūrė specialius vaizdo jutiklius bei kameras, veikiančias visiškoje tamsoje. Eksperimente keturios pelės buvo patalpintos į užtemdytą kambarį vienai valandai. Prietaisai užfiksavo silpną, bet aiškiai išmatuojamą spindesį, sklindantį iš graužikų. Stebėtina, kad atlikus pelių eutanaziją jų švytėjimas greitai išnyko, net ir tuomet, kai mokslininkai atkūrė jų kūno temperatūrą iki įprastos gyviems organizmams.

Tyrėjai patikrino ir augalų reakcijas, bandydami paprastąją sėjamąją pipirnę bei skėčialapę šeflerą. Paaiškėjo, kad flora reaguoja visiškai priešingai nei fauna. Veikiant šiluminiam stresui, mechaniniams pažeidimams ar cheminėms medžiagoms, augalai pradėdavo švytėti intensyviau. Šis skirtumas gali būti susijęs su iš esmės kitokiomis išlikimo strategijomis: gyvūnai gali pasprukti nuo pavojaus, o augalai, būdami prisirišę prie vietos, tikriausiai naudoja sustiprintą fotonų emisiją kaip aliarmo sistemą ar komunikacijos mechanizmą su aplinka.

Kaip veikia švytėjimo mechanizmas?

Molekuliniu lygmeniu procesas yra stebėtinai paprastas. Kai organizmo audiniai patiria stresą – dėl temperatūros, patogenų ar toksinų – ląstelių lygyje keičiasi baltymai ir lipidai. Šie pokyčiai veikia atomų elektronus, priversdami juos pakilti į aukštesnius energijos lygius. Grįždami į pradinę būseną, jie išskiria perteklinę energiją fotonų pavidalu. Šis reiškinys vyksta 200–1000 nanometrų bangos ilgio diapazone, o žmogaus akis mato tik šviesą tarp 380 ir 750 nanometrų. Dėl to šis subtilus spindesys mums išlieka visiškai nematomas. Įdomiausia – galimas diagnostinis atradimo potencialas. Mokslininkai mano, kad fotonų emisijos matavimas ateityje galėtų tapti neinvaziniu būdu anksti nustatyti uždegimus, infekcijas ar kitus sveikatos sutrikimus.

Įsivaizduokime ateitį, kurioje išmanusis laikrodis analizuoja ne tik pulsą, bet ir fotonų emisiją nuo mūsų odos. Augalams toks pat principas galėtų tapti derliaus stebėjimo sistema, perspėjančia ūkininkus apie problemas dar prieš joms tampant matomoms plika akimi. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „The Journal of Physical Chemistry Letters“. Dabar prireiks laiko, kad šie atradimai virstų realiais pasiekimais, turinčiais pritaikymą medicinoje ar žemės ūkyje. Nematomas gyvybės spindesys neabejotinai atveria naujas diagnostikos galimybes, o dabartiniai tyrėjų darbai padėjo pamatus potencialiai revoliucijai sveikatos stebėsenos srityje.