Išmoko nuskaityti mintis. Pasislėpti – neįmanoma!

Minčių skaitymas ilgą laiką priklausė mokslinei fantastikai, tačiau panašu, kad japonų mokslininkai šią viziją paverčia tikrove. Jų sukurta technologija geba paversti smegenų aktyvumą pilnais sakiniais, aprašančiais tai, ką matome, įsivaizduojame ar prisimename. Tai ne magija, o pažangaus magnetinio rezonanso ir dirbtinio intelekto algoritmų derinys. Nors šis išradimas kelia tam tikrų diskusijų, ekspertai įsitikinę, kad naujoji technologija suteikia didžiulės vilties žmonėms, netekusiems gebėjimo kalbėti.

Kaip veikia minčių skaitymo sistema?

Tomoyasu Horikawos iš NTT Communication Science Laboratories sukurta metodika veikia dviem etapais. Pirmiausia gilaus mokymosi kalbos modelis analizuoja tūkstančių filmų aprašymus ir sukuria unikalius skaitinius prasminius „parašus“ kiekvienam vaizdo įrašui – tarsi matematinį turinio piršto atspaudą. Vėliau pasitelkiamas funkcinis magnetinis rezonansas. Kol tiriamieji žiūri filmus, fMRI skeneriai registruoja jų smegenų aktyvumą. Specialus dirbtinio intelekto algoritmas mokosi atpažinti neuroninius modelius, atitinkančius tam tikrus prasminius parašus. Galiausiai teksto generatorius sukuria sakinius, labiausiai atitinkančius iššifruotą parašą – taip mintys virsta žodžiais.

Patys tyrėjai pabrėžia, kad ši sistema neskaito privačių minčių distopine prasme. Ji interpretuoja semantines smegenų savybes – tai yra būdą, kuriuo mes viduje reprezentuojame daiktų, kuriuos matome ar apie kuriuos galvojame, prasmę.

Tyrime dalyvavo šeši savanoriai – tiek gimtakalbiai japonai, tiek angliškai kalbantys užsieniečiai. Kiekvienas jų žiūrėjo 2196 trumpus filmukus, kol buvo skenuojamos smegenys. Rezultatai nustebino net pačius mokslininkus – sistema pasiekė apie 50 procentų tikslumą, numatydama, ką žmogus mato, iš 100 galimų variantų. Tai reikšmingas žingsnis į priekį, palyginti su ankstesniais sprendimais.

Dar įdomesni buvo atminties testai. Kai dalyviai bandė prisiminti anksčiau matytus filmus, algoritmas sugeneravo aprašymus, kurių tikslumas siekė 40 procentų. Kalifornijos universiteto (Berklis) tyrėjas Alexas Huthas teigia:

„Modelis numato, į ką žmogus žiūri, su stulbinamu tikslumu. Tai pasiekti labai sudėtinga. Nuostabu, kad galima gauti tiek daug detalių.“

Aprašymų kūrimo procesas vyko iteratyviai. Iš pradžių sugeneruoti sakiniai buvo fragmentiški ir be aiškios prasmės, tačiau su kiekvienu bandymu jie tobulėjo, įgydami rišlią struktūrą. Net kai sistema klaidingai atpažindavo konkrečius objektus, ji vis tiek gebėjo tiksliai perteikti sąveikas tarp įvairių scenos elementų.

Medicininis potencialas ir etiniai iššūkiai

Medicininės šios technologijos taikymo galimybės atrodo itin viliojančios. Žmonės, kenčiantys nuo afazijos, paralyžiaus ar patyrę insultą, galėtų atgauti gebėjimą bendrauti – paversdami mintis tiesioginiu tekstu. Tai viltis tūkstančiams žmonių, įkalintų nebyliuose kūnuose, bet vis dar gebančių mąstyti.

Tuo pat metu technologija kelia pagrįstų susirūpinimų dėl minčių privatumo. Mokslininkai pabrėžia, kad sąmoningas sutikimas turi išlikti pagrindiniu etikos principu taikant minčių skaitymo metodus.

Šiuo metu sistema reikalauja didelių MRT aparatų ir itin detalaus smegenų vaizdinimo, todėl jos praktinis pritaikymas ribotas. Tačiau mokslininkai prognozuoja ateitį, kurioje tokie dirbtinio intelekto ir smegenų sąsajos įrenginiai bus mažesni – implantuojami arba nešiojami. Komanda taip pat tiria galimybes peržengti vizualinio mąstymo ribas – siekia iššifruoti įsivaizduojamą kalbą, emocijas ar net abstraktų mąstymą.

Tyrimas, paskelbtas žurnale „Science Advances“, atveria naują neurotechnologijos epochą. Iš esmės tai pasiekimas, kuris gali tiek padėti milijonams žmonių, tiek priversti mus iš naujo apibrėžti privatumo ribas dirbtinio intelekto amžiuje.

Nepaisant dabartinių apribojimų, dirbtinio intelekto pažangos tempas leidžia manyti, kad nauji proveržiai gali įvykti greičiau, nei tikimės. Esminis uždavinys – sukurti tinkamą teisinę ir etinę sistemą, kuri leistų pasinaudoti šios technologijos privalumais, kartu apsaugant pagrindinę žmogaus teisę į minčių privatumą.