„Tai proveržis.“ Didžiausias pasaulyje. 4400 km ilgio. Ką sugalvojo?

Tai leistų dar greičiau aptikti pirmuosius cunamius sukėlusius smūgius. Viena iš idėjų buvo naudoti povandeninius šviesolaidinius telekomunikacijų kabelius, kurių yra daug. Pirmasis toks projektas ką tik buvo sėkmingas. 4400 kilometrų ilgio kabelis tapo didžiuliu žemės drebėjimų detektoriumi.

Seisminio aktyvumo stebėjimo stočių trūkumas vandenyno dugne reiškia, kad seismologai negali taip greitai aptikti pradinių virpesių, kaip galėtų, jei šie seismografai būtų tankiau išdėstyti.

Mokslininkai sugalvojo idėją šiam tikslui naudoti povandeninius šviesolaidinius telekomunikacijų kabelius, kuriais perduodami interneto duomenys. Stebint šviesos, praeinančios per pluoštus, pokyčius, galima aptikti net ir subtilius virpesius. „Nokia Bell Labs“ mokslininkai ištobulino šią technologiją ir paleido pirmąjį tokį įrenginį.

Tyrėjai panaudojo 4400 kilometrų ilgio povandeninį kabelį, jungiantį Havajus ir Kaliforniją. Ši jau egzistuojanti infrastruktūra atitinka 44 000 seisminių stočių, išdėstytų kas 100 metrų.

Tyrėjai pažymėjo, kad pasauliniame telekomunikacijų tinkle jau yra maždaug 1,5 milijono povandeninių optinių skaidulų, todėl jas galima naudoti anksčiau dėl seisminio aktyvumo nestebimose teritorijose. Tačiau tai nebuvo be iššūkių. Paskirstytoji akustinio jutimo (DAS) technologija reikalavo retų ir brangių tamsiųjų (nenaudojamų) skaidulų ir neleido aptikti signalų už pirmojo pakrantės segmento ribų. Inžinieriai sėkmingai įveikė šiuos iššūkius.

„Nokia Bell Labs“ inžinieriai atliko novatoriškus DAS sistemos pakeitimus. Jų konstrukcija pagrįsta reflektometrija ir pasiekia 50 metrų erdvinę skiriamąją gebą daugiau nei 1000 km atstumu nuo kranto ir daugiau nei 1000 metrų gylyje.

„Tai leidžia aptikti ir analizuoti teleseismines bangas ir aplinkos signalus didele skiriamąja geba giliame vandenyne. Ši siūloma aptikimo sistema yra visiškai suderinama su esamu telekomunikacijų srautu, todėl ją galima plačiai diegti be tamsiojo pluošto“, – aiškina autoriai.

Šis sprendimas buvo entuziastingai sutiktas Amerikos geofizikos sąjungos konferencijoje, o žurnalas „Science“ jį pavadino proveržiu. Jo išradėjai taip pat entuziastingai nusiteikę.

„Tai instrumentas, kurio visi laukėme“, – komentavo dr. Vala Hjörleifsdóttir, Reikjaviko universiteto (Islandija) geofizikė, bendradarbiavusi su „Nokia Bell Labs“ renkant ankstyvuosius duomenis.

„Šios technologijos grožis yra tas, kad ją galima naudoti su senesniais kabeliais“, – priduria Martinas Karrenbachas, technologijos bendraišradėjas, „Seismics Unusual“ geomokslininkas ir DAS technologijos patobulinimų bendraišradėjas. „Jums nereikia išleisti milijonų dolerių.“