Dar nenukrito paskutinis lašas. Eksperimentui jau beveik 100 metų

Šis eksperimentas tęsiasi iki šiol ir yra ilgiausias istorijoje. Smalos lašo eksperimentas (angl. The Pitch Drop Experiment) įrodo, kad ši unikali medžiaga nėra kietasis kūnas, o itin didelio tankio skystis. 1927 m. Kvinslando universiteto fizikas Thomas Parnell užpildė uždarą piltuvą itin tankiu smalos dariniu. Po trejų metų jis nupjovė piltuvo galiuką, taip simboliškai pradėdamas smalos lašo eksperimentą, kurio metu matuojamas smalos lašėjimo iš piltuvo dažnis.

Ypatingas tankis

Smala yra amorfinė masė – didelio klampumo skystis, likęs po akmens anglies dervos distiliavimo. Kaip teigia portalas „Science Alert“, kambario temperatūroje ji atrodo kaip kietasis kūnas, tačiau iš tikrųjų tai yra skystis, kurio klampumas apie 100 mlrd. kartų didesnis nei vandens.

Pirmasis lašas užtruko aštuonerius metus, kol atitrūko ir įkrito į stiklinę. Kiti pasirodydavo maždaug kas aštuonerius metus, tačiau devintajame dešimtmetyje, įrengus oro kondicionierių, procesas sulėtėjo. Per 96 metus nuo eksperimento pradžios iš viso užfiksuoti devyni lašai. Paskutinis nukrito 2014 m. Mokslininkai kito lašo tikisi šio dešimtmečio metu, tačiau jo vis dar nesulaukė. Nors vyksta tiesioginė transliacija, niekas niekada nėra savo akimis matęs paties lašo atitrūkimo momento.

Laukimo akimirka

Eksperimentas transliuojamas internetu, tačiau lemiamais momentais pavesdavo kameros arba ryšys. 2000 m. laukta akimirka buvo praleista dėl audros, kuri nutraukė transliaciją. Dėl to kiekvienas kitas „kritinis taškas“ sulaukia dar didesnio stebėtojų dėmesio.

1927 m. – eksperimento pradžia

1938 m. – pirmojo lašo krytis

1947 m. – antrojo lašo krytis

1954 m. – trečiojo lašo krytis

1962 m. – ketvirtojo lašo krytis

1970 m. – penktojo lašo krytis

1979 m. – šeštojo lašo krytis

1988 m. – septintojo lašo krytis

2000 m. – aštuntojo lašo krytis

2014 m. – devintojo lašo krytis