Mpembos efektas: kodėl verdantis vanduo užšąla greičiau už vėsų?

Šis fenomenas vadinamas Mpembos efektu (angl. – “Mpemba effect"). Jo įveikti nesugebėjo ir tokie filosofijos mąstytojai kaip Frensis Beikonas (Francis Bacon) ar Renė Dekartas (René Descartes). Pavadinimas jai buvo duotas 1968 m., kai Tanzanijos studentas, vardu Erastas Mpemba (Erasto Mpemba) šį klausimą uždavė mokykloje besisvečiuojantiems mokslo profesoriams. Šį fenomeną Erastas pastebėjo šaldydamas mišinius ledams: moksleivis atkreipė dėmesį, jog karšti mišiniai sušąla greičiau už šaltus.

Penkerius metus problemą savarankiškai tyrinėjęs E. Mpemba Dar es Salamo universiteto profesoriaus Deniso Osborno (Denis Osborne) tiesiog paklausė: „Jei paimtume du vienodus indus, kuriuose – po tiek pat vandens, tik viename inde jo temperatūra +35 °C, o kitame +100 °C, ir abu indus patalpintume į šaldymo kamerą, pirmiau šalti pradėtų +100 °C laipsnių vanduo. Kodėl?“

Profesorius atsakyti į klausimą nesugebėjo, o kitais, 1968 metais, šiai problemai skyrė mokslinį straipsnį. Jame fenomenas ir buvo pavadintas „Mpembos efektu“.

Karališkoji chemikų draugijos atstovas spaudai Brajanas Emzlis (Brian Emsley) dienraščio „Guardian“ redakcijai atsiuntė laišką, kuriame siūloma paskelbti apie 1 tūkst. svarų premiją asmeniui, „kuris paaiškins efektą ir pademonstruos kūrybinį mąstymą“. Atsakymų laukiama iki liepos 30 d.

Spėliojama, jog Mpembos efekto fenomeną sudaro išsyk keletas fizikos dėsnių, tačiau kol kas tai nėra įrodyta. Hipotetinėse teorijose formuluojamos prielaidos, jog Mpembos efektą gali sukelti garavimas, konvekcija ir superšalimas (angl. – „undercooling“), tačiau į daug klausimų kol kas taip ir lieka neatsakyta.