Bėgti ar nebėgti prapliupus lietui?

Brešijos universiteto (Italija) fizikos profesorius Frankas Bočis (Franco Bocci) tvirtina, jog geriausia strategija prakiurus dangui yra skuosti kiek įmanoma greičiau.

„Bendrai paėmus, prapliupus lietui geriausia yra bėgti kiek kojos neša. Ne visada, bet dažniausiai, – atkreipia dėmesį BBC kalbintas F. Bočis.

Fizikas išanalizavo, kaip lietus permerkia skirtingos kūno konstitucijos žmones ir pareiškė, jog laibo kūno žmonėms norint mažiau sušlapti per lietų rekomenduotina judėti mažesniu greičiu.

„Jei esate išties lieso kūno sudėjimo, labiau tikėtina, jog jums reikėtų judėti tam tikru optimaliu greičiu, – aiškina profesorius. – Bet kuriuo kitu kūno sudėjimo atveju rekomenduotina bėgti kuo greičiau.“

Žurnale „European Journal of Physics“ savo tyrimo rezultatus pristatantis italas pažymi, jog permirkimui lietuje įtakos turi tiek kūno sudėjimas, tiek vėjo kryptis.

„Judant pavėjui, galima rasti optimalų greitį, kuris eliminuoja skirtumą tarp judėjimo krypties ir vėjo greičio, – aiškinama straipsnyje. – Bet kuriuo kitu atveju geriausia yra bėgti maksimaliu greičiu.“

Kaip pasirinkti optimaliausią judėjimo lietuje strategiją? Šis klausimas fizikams ir kitiems mokslininkams ramybės neduoda jau seniai. Aštuntajame dešimtmetyje matematikos žurnaluose šiuo klausimu pasirodė daugybė straipsnių. 1987 m. kitas italų mokslininkas pareiškė, jog strategija šiuo atveju yra nesvarbi – vienodai sparčiai sulyjama tiek bėgant, tiek einant. 2011 m. tekstilės ekspertas ir fizikas bendrame straipsnyje paskelbė, jog viskas priklauso nuo vėjo krypties. Tačiau panašu, jog visi ankstesni mėginimai rasti atsakymą į šį klausimą teikė pernelyg supaprastintas atsakymų versijas.

„Didžiojoje dalyje jau paskelbtų straipsnių pateikiamas paprastas atsakymas, tačiau aš atradau, jog problema yra kur kas sudėtingesnė, – pasakoja F. Bočis. – Svarbu ne tik vėjo kryptis, bet ir kūno sudėjimas. Jei vėjas pučia jums į nugarą, optimaliausia yra bėgti vėjo greičiu. Kitais atvejais – bėgti kuo greičiau.“