Susipažinkime su V. K. Rentgenu. II dalis: didysis eksperimentatorius, nepageidaujantis nei šlovės, nei patentų, nei premijų

Kitą dieną po paslaptingųjų spindulių atradimo, jis užsidarė laboratorijoje ir, metęs visus kitus tyrimus, paskyrė visą savo laiką intensyviam spindulių savybių stebėjimui ir nuolatiniam eksperimentavimui. Rentgenas siekė išsiaiškinti, kaip šiuos spindulius geba sulaikyti įvairios medžiagos, kaip jie veikia fotoplokštę, kokia kryptimi jie sklinda ir panašiai. Apie rentgeno spindulių keliamą pavojų žmogaus sveikatai jis, suprantama, tuo metu net nenutuokė, todėl drąsiai eksperimentavo, tikrindamas spindulių poveikį savo kūnui ir net akims.

Kelias savaites atsiskyrėliškai tyrinėjęs X spindulius, Vilhelmas Rentgenas pagaliau atskleidė paslaptį savo žmonai Anai Bertai. Jis, naudodamas X spindulius, nufotografavo žmonos rankos plaštaką, kurią paprašė uždėti ant fotografinės plokštelės. Išryškinus plokštelę, nuotraukoje matėsi jos rankos kaulai ir vestuvinis žiedas. Teigiama, kad tai pamačiusi Ana Berta šūktelėjo: „Aš išvydau savo mirtį!“

Nors pats Rentgenas mažai tekreipė dėmesį į visą šį triukšmą ir stengėsi laikytis atokiau nuo viešumos, jo atradimo atgarsiai sklido žaibiškai po visą pasaulį. Vokietijos imperatorius kaizeris Vilhelmas II pasikvietė mokslininką į Berlyną, paprašęs pademonstruoti sensacinguosius X spindulius. Kaizeris buvo pasiryžęs suteikti Rentgeno pavardei „von“ titulą, tačiau mokslininkas šios garbės atsisakė. Rentgenas nesiekė nei šlovės, nei pelno, todėl atsisakė užpatentuoti savo atradimą. Kiekvienas nors kiek daugiau nusimanantis fizikoje, galėjo pats pasigaminti Rentgeno aparatą. Dėl šios priežasties X spinduliai buvo greitai pritaikyti moksle, medicinoje ir net pramoginiais tikslais. Rentgeno spinduliai tapo populiariausiu to metu išradimu – pamatyti savo kūną iš vidaus daugelis norėjo vien dėl smalsumo. Kadangi spindulių žala sveikatai dar nebuvo ištirta, visi ėmė masiškai jais naudotis. Vilhelmas Konradas Rentgenas už skvarbiųjų X spindulių atradimą pelnė daugybę medalių ir apdovanojimų. Keliuose miestuose jo vardu netgi buvo pavadintos gatvės. 1901 metais šiam mokslininkui buvo suteikta pirmoji pasaulio istorijoje Nobelio fizikos premija. Net ir tada Rentgenas išliko itin santūrus. Jis atsisakė galimybės apdovanojimų ceremonijoje sakyti oficialią kalbą, o laimėtus pinigus atidavė Viurcburgo universitetui vykdyti mokslinius tyrimus.

Net ir išgarsėjęs, Rentgenas išsaugojo kuklų ir uždarą gyvenimo būdą bei meilę gamtai. Savo atostogas leisdavo vasarnamyje Vailheime, Bavarijos Alpių papėdėje. Ten jis atostogavo su šeima ir draugais bei leidosi į gausybę ekspedicijų po kalnus. Rentgenas buvo patyręs alpinistas, ne kartą kopinėjęs rizikingais maršrutais. Kitų žmonių atžvilgiu jis buvo draugiškas ir pagarbus.

Rentgenas nepervertino savo indėlio į mokslą svarbos. Parengęs vos tris straipsnius apie savo atrastus spindulius, jis grįžo prie senųjų tyrimo temų. Mokslininkas atmetė pasiūlymus iš daugelio Europos universitetų, kurie prašė jį atvykti ir siūlė jam darbą. Tik 1900 metais specialiu Bavarijos valdžios prašymu, Rentgenas apleido savo pareigas Viurcburge ir atvyko į Miuncheno universitetą. Šis sprendimas mokslininkui nebuvo lengvas. Su Miuncheno universitetu Rentgenas susiejo visą savo likusią karjerą ir dirbo ten iki pat atsistatydinimo 1920 metais.

XX amžiaus antrajame dešimtmetyje Vilhelmas Rentgenas planavo emigruoti į Jungtines Amerikos Valstijas, kur gyveno jo giminaičiai. Jis jau buvo priėmęs pasiūlymą dirbti Kolumbijos universitete Niujorko mieste ir net nusipirko kelionės bilietą, tačiau mokslininko planus sutrukdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas. Dėl šios priežasties Rentgenas liko gyventi Vokietijoje iki pat mirties. Vokietijos pralaimėjimas Pirmajame pasauliniame kare neigiamai paveikė Rentgeno asmeninį gyvenimą. Po karo kilus infliacijai, mokslininkas prarado kone visas santaupas.

Vilhelmas Konradas Rentgenas mirė nuo žarnyno vėžio 1923 metais. Nors paplitusi nuomonė, kad jo ligą sukėlė darbas su radioaktyviais spinduliais, tai, ko gero, netiesa. Eksperimentais su šiais spinduliais mokslininkas užsiėmė tik palyginti trumpai, be to, jis buvo vienas pirmųjų tyrėjų, ėmusių reguliariai naudoti apsaugines švino plokštes. Kadangi visi Rentgeno laiškai ir užrašai, jo paties prašymu, po mirties buvo sudeginti, dabar apie šio iškilaus mokslininko asmeninį gyvenimą nėra daug žinoma.

Rentgeno spindulių pritaikymas

Rentgeno spinduliai generuojami, kuomet į objektą atsitrenkia pagreitinti elektronai. Patys spinduliai sudaryti iš elektromagnetinių bangų. Savo prigimtini jie artimesni regimosios šviesos bangoms, tik skiriasi tuo, kad rentgeno bangų ilgiai trumpesni, o dažniai – didesni. Rentgeno bangų ilgiai yra tarp 0,01 ir 10 nm (nanometrų), o regimosios šviesos – tarp 380 – 750 nm.

Rentgeno bangos reikšmingos ne tiek kaip fundamentali fizikos mokslo naujovė (ultravioletiniai spinduliai – elektromagnetinės bangos, netelpančios į regimosios šviesos bangų ilgio spektrą – buvo žinomos jau iki šio atradimo), tačiau dėl jų ypatingų savybių bei pritaikymo galimybių. X spinduliai yra skvarbūs, tačiau skirtingos medžiagos ir skirtingi organai juos praleidžia nevienodai. Rentgeno spinduliais galima pažvelgti į organizmų vidų ir nustatyti kaulų, plaučių bei kitų organų pažeidimus ar pakitimus.

Šiandien sunkiai berastume medicinos mokslų šaką, kuri sėkmingai vystytųsi be galingos rentgeno spindulių profilaktikos, diagnostikos ir gydymo. Šio mokslininko atrastais spinduliais buvo išaiškinta šimtai anksčiau nežinotų ligų, geriau suprasti fiziologiniai procesai.

Plačiausiai X spinduliai taikomi medicinoje bei stomatologijoje diagnozavimui. Neatsargiai naudojant rentgeno spindulius, padidėja susirgimo vėžiu tikimybė, tačiau jie taip pat pasižymi gydomosiomis savybėmis. Jonizuojanti spinduliuotė yra radioterapijos, gydančios uždegiminius procesus, naikinančios auglius ir stabdančios jų vystymąsi, pagrindas.

Šalia medicinos, rentgeno spinduliai buvo pritaikyti ir daugelyje kitų mokslo sričių, – biologijoje, fizikoje bei astronomijoje. X spinduliai daug pasitarnavo mokslininkams tiriant atomo ir molekulės struktūrą. Astronomijoje, pritaikius rentgeno teleskopus, buvo ištirti kosminiai elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai ir gauta daug naujos reikšmingos informacijos apie dangaus kūnų savybes. Rentgeno spinduliai taip pat taikomi pramonėje. Jais matuojamas medžiagų pluoštų storis ir nustatomi neskaidrių objektų įtrūkimai bei kiti defektai.

XIX – XX amžiaus vokiečių mokslininkas Vilhelmas Konradas Rentgenas buvo nuostabus fizikas ir eksperimentatorius, savo kantriu darbu, įžvalgumu ir kilniu nesavanaudišku būdu toli į priekį pastūmėjęs viso pasaulio mokslo bei medicinos progresą. Manoma, kad vien dėl Rentgeno atrastų spindulių panaudojimo medicinoje jau buvo išgelbėta daugiau žmonių gyvybių nei prarasta per visus pasaulio karus. Pamatęs tai, kas anksčiau buvo nematoma, šis didis mokslininkas suteikė galimybę praplėsti ribotą žmogiškosiomis juslėmis gaunamą informaciją ir geriau suprasti mus supantį pasaulį.

Svarbiausių datų suvestinė:

1. 1845 m. Vilhelmas Konradas Rentgenas gimė.
2. 1862 m. pradėjo lankyti Utrechto technikos mokyklą.
3. 1863 m. buvo pašalintas iš Utrechto technikos mokyklos.
4. 1865 m. pradėjo studijuoti Ciuricho aukštojoje technikos mokykloje.
5. 1868 m. baigė Ciuricho aukštąją technikos mokyklą.
6. 1869 m. apsigynę fizikos daktaro disertaciją.
7. 1876 – 1879 m. buvo Strasbūro universiteto fizikos profesorius.
8. 1879 – 1888 m. buvo Gysenų universiteto profesorius.
9. 1888 m. tapo Viurcburgo universiteto fizikos profesioriumi bei Fizikos instituto direktoriumi ir atliko „Rentgeno srovės“ eksperimentą.
10. 1894 m. tapo Viurcburgo universiteto rektoriumi.
11. 1895 m. atrado trumpąsias elektromagnetines bangas – X spindulius (rentgeno spindulius).
12. 1900 m. pradėjo dirbti Miuncheno universitete.
13. 1901 m. Rentgenui buvo suteikta Nobelio fizikos premija.
14. 1923 m. Vilhelmas Konradas Rentgenas mirė.