Magišką spektaklį vaikams apie kosmosą statanti Danijos režisierė Kirsten Dehlholm: „Žiauri drama yra pačioje visatoje“

Kuo šis spektaklis patraukia dėmesį ir intriguoja? Pati savo spektaklį „KOSMOSAS+“ režisierė apibūdina taip: „Aš nestatau spektaklių, paremtų psichologija. Taip pat neįmanoma perteikti kvantinės fizikos per psichologinę prizmę. Žinoma, svarbu turėti aktorius. Svarbu, kaip jie kalba, kokį balso toną naudoja. Jie vaidina, bet jie nėra psichologiniai aktoriai nei įprastai“. – Kaip nusprendėte statyti spektaklį Lietuvoje? – Danija tik truputį didesnė nei Lietuva, tačiau tai neturi nieko bendra, svarbiausia – žmonės, ryšys ir bendravimas. Tai labai asmeniška, ko žmonės tikisi vienas iš kito bendradarbiaudami. Prieš pusantrų metų buvau paprašyta pastatyti spektaklį čia, Lietuvoje. Sutikau su sąlyga, kad tai bus spektaklis, skirtas vaikams. Niekada nekuriu spektaklių specialiai vaikams. Kadangi nusprendžiau statyti spektaklį būtent jiems, tai privalėjo būti apie kosmosą, nes kosmosas – didžiulė tema. Mes nesuprantame ir nežinome daugybės dalykų apie kosmosą net ir būdami suaugę. Pati buvau kaip vaikas, kuris pradėjo nuo nulio, kad sužinotų apie visatą. – Jūsų spektakliai – tik suaugusiems. Ar sudėtinga buvo sukurti spektaklio adaptaciją vaikams? – Nežinau, ar tai sunku. Žinoma, galvojau apie vaikus statydama spektaklį, bet daugybe dalykų, kuriuos darėme ir kuriuos rinkomės – patys jais žavėjomės. Tuos dalykus, kuriais žavėjomės, ir norime parodyti. Tikiuosi, kad vaikai ir suaugusieji mėgausis tuo, ką pamatys ir išgirs. Kai ruošėme scenarijų spektakliui, tekstus aktoriams, nuolat galvojau apie vaikus. Sukūrėme tekstą, kuris yra truputėlį paprastesnis, tačiau daugybė dalykų apie visatos fenomeną atėjo iš mokslininkų, kuriuos labai sudėtinga ir mums patiems suprasti. Palikau juos sudėtingus. Nesistengiu jų pateikti kaip nesudėtingus, nes jie nėra paprasti. Neįmanoma jų perteikti lengvesne kalba ir tai nėra vaikiškas tekstas. Jis skirtas visiems. Tai mišinys mokslo ir kasdieninių istorijų, kurios yra pakankamai linksmos. – Kuo mokslas svarbus vaikams? – Svarbus yra ieškojimu. Atradimas – vaiko gyvenimas. Turiu galvoje, kad vaikas pradeda nuo nulio ir turi atrasti visą jį supantį pasaulį. Manau, tai buvimo vaiku ypatybė, nes vaikystėje tu visą laiką ką nors atrandi. Vaikai pradeda klausinėti apie dalykus, nes jie juos domina, ir į daugybę klausimų yra sudėtinga atsakyti.

– Ką įdomaus atradote statydama šį spektaklį, žiūrėdama į dalykus vaiko akimis? – Nemanau, kad aš tai dariau. Aš ne vaikas ir būtų apgavystė, jei statyčiau save į vaiko vietą. Pristatau dalykus, kurie man patinka, su, sakykim, vaikiška prigimtimi. Pati mėgstu linksmus dalykus, kvailus dalykus ir ypač mėgstu ką nors atrasti. Tikiu, kad vaikai spektaklyje galės pamatyti dalykų, kurių jie nesupranta iki galo, bet tai bus dalykai, kurių jie niekada nepamirš, kurie paliks jiems didžiulį įspūdį. Tikiuosi, kad po spektaklio atsiras du vaikai, kurie norės užaugę tapti mokslininkais. Manau, kad žavėjimas šia profesija prasideda vaikystėje. – Gal galėtumėte trumpai apibūdinti „KOSMOSAS+“ spektaklį, pagrindines jo pristatomas idėjas? – Pristatysime daugybę skirtingų fenomenų apie visatą, kosmosą. Naudosime veikėjus, kurie bus mūsų gidai. Pagrindinis gidas – vienuolikmetis berniukas, kurį vadiname Tom 7. Jis yra berniukas, kuris žino viską. Tom 7 kalba apie tai, ką jis žino, ką apie visa tai mano. Jis dirba priekinėje scenoje. Berniukas turi tam tikrą savo erdvę. Taip pat tos scenos šonuose bus du operatoriai, kurie yra erdvėlaivio dalis. Šie operatoriai nėra mokslininkai, jie – labai praktiški žmonės, kurie taip pat laido praktiškus juokelius. Operatoriai yra tarsi jungtis tarp žiūrovų ir scenos. Už dviejų ekranų – mokslininkai: matematikas, astronomas, du fizikai ir du filosofai. Jie pasakos apie mokslą, atskleis faktus apie dalykus iš savo srities. Turime šiuos gidus tam, kad jie mums atvertų duris į visatą. Kalbėsime apie saulės sistemą, gravitaciją, kvantinę fiziką, supernovą ir t.t. Tai yra normalūs visatos fenomenai. Neturėsime istorijos pasakotojo, siužeto. Nėra jokio siužeto. Taip pat pristatysime dalykus apie dimensiją bei brutalumą ir žiaurumą, nes tai – dalis visatos. Manau, kad drama yra pačioje visatoje. – Kaip apibūdintumėte kosmosą? Ar kosmosas turi ribas? – Spektaklyje sakoma, kad visata yra begalinė, ir tai reiškia, kad nėra jokių ribų. Tačiau ką daryti mums? Mes esame teatre, scenoje, kuri yra tam tikrų išmatavimų. Mūsų kosmosas turi ribas, todėl parodysime tik mažytę dalelę to, kas yra beprotiškai didelis. Viskas priklauso nuo jūsų vaizduotės.