Pasaulis be inžinerijos ir mitai apie ją

Kaip teigia išilginio judesio elektros generatoriaus išradėjas A. Pašilis, nenaudojant jokių išradimų, priemonių, kurias sugalvojo protingi žmonės – gyvenimas būtų sudėtingesnis.

„Norint iškasti duobę, reikalingas išradimas – kastuvas. Jeigu nenaudosime išradimo – kapstysime rankomis. Visi išradimai aplink mus ir sudaro civilizaciją, – sako A. Pašilis. – Apie civilizacijos nereikalingumą dažniausiai filosofuoja tie, kurie važinėja automobiliais ir namuose yra apsirūpinę naujausia technika.“

Išradėjas taip pat prisideda prie žmonių gyvenimo lengvinimo. Prieš pora metų nacionalinių išradimų konkurse A. Pašilio išilginio judesio generatorius buvo nominuotas pažangiausiu varikliu. 2013 m. vasarą jis kartu su Klaipėdos universiteto komanda ant Palangos tilto išbandė išilginio judesio generatorių. Kaip teigia A. Pašilis, eksperimentas pavyko – gauti planuoti rezultatai. Šiemet gegužės 20–22 d. inžinerinės pramonės parodoje „Balttechnika“ išradėjas planuoja pristatyti patobulintą generatorių kartu su verslo pasiūlymu įmonėms.

Mitais apipinta inžinerija

Visuomenėje sklando daug mitų apie inžineriją ir inžinerijos specialistus: visi privalo mokėti matematiką, jų darbas nuobodus – visą dieną skaičiuoti ir braižyti, kiekvienas iš jų gali sutaisyti sugedusį televizorių, kompiuterį ar kitą elektronikos prietaisą, jie gali bet ką iš bet ko sukonstruoti, visi inžinieriai – vyrai. Klaipėdos universiteto Informatikos inžinerijos katedros doktorantas, vienas iš projekto ITCS „Intelektuali traukinių valdymo sistema“ plėtotojų Tomas Lenkauskas patvirtina, kad kai kurie mitai turi tiesos, tačiau ne visi.

„Nors ne visada reikia itin sudėtingų skaičiavimų, bet matematikos pagrindus privalu mokėti. Braižyti taip pat tenka, bet šis darbas labai įdomus, visada vyksta kūrybinis procesas, kuriame naujus sprendimus. O prietaisų taisymas nėra visų inžinierių gebėjimas – tam reikia elektronikos žinių“, – teigia T. Lenkauskas.

Kad inžinerija labiau domina vyrus, galima spręsti ir iš to, jog per penkerius metus, kai Klaipėdos universitete plėtojamos traukinių valdymo sistemos, prie šio projekto prisijungė tik kelios merginos.

„Prie traukinio techninių sprendimų vystymo dirba tik vaikinai. Pirmaisiais metais prie projekto darbavosi ir mergina, ji buvo atsakinga už buhalteriją. Kai darėme projekto landšaftą, į pagalbą buvo atėję kraštovaizdžio architekčių“, – apie merginų indėlį į projektą pasakoja T. Lenkauskas.

Susipažinti su Klaipėdos universiteto traukinių sistema, p. Pašilio išradimu ir kitomis inžinerinės pramonės naujovėmis bus galima gegužės 20–22 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, vykstančioje 22-oje tarptautinėje technikos ir technologijų, energijos, elektrotechnikos, elektronikos, pramonės prietaisų, inžinerinės kooperacijos parodoje „Balttechnika 2014“. Parodoje rengiama keliasdešimt specialistams, verslui ir akademinei visuomenei skirtų renginių. Įėjimas į parodą nemokamas.