Slaptasis jūsų būsto gyvenimas

Ozonas dvigubas anglie jungtis atakuoja ir kitur – mūsų kilimų stirene, muiluose ir netgi aliejuose ant mūsų odos. Taip susiformuoja karbonilai, kuriems priklauso ir formaldehidas, aštraus kvapo dujos, naudojamos kaip konservantas morguose. „Didesnis jo lygis gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų problemas, akių dirginimą ir panašiai,“ perspėja Corsi'is. Kitos trumpai gyvuojančios molekulės, vadinamieji karboniloksidai (Criegee biradikalai) taip pat randasi iš ozono chemijos. Jie itin reaktyvūs ir sudaro platų šalutinių produktų spektrą, kuriame yra dirginimą sukeliančių ar nuodingų.

Judėjimas link žalesnio gyvenimo negelbsti. Daugelyje „natūralių“ valymo produktų yra terpenų arba terpenoidų, augaluose randamų organinių molekulių, kurios itin linkusios reaguoti su ozonu. „Kompaktiškesni namai, kuriuose mažesnė skersvėjų tikimybė ir daugiau „žalių“ produktų lėmė, kad mūsų namai tampa intensyviais cheminiais reaktoriais,“ sako Corsi'is.

Daug vidinių teršalų į namus pakliūna su atsinešamais daiktais. Pavyzdžiui, formaldehidą išskiria fanera ir kosmetika. Taip pat išsiskiria pusiau lakūs organiniai komponentai, tokie, kaip liepsnos slopikliai, naudojami balduose ir lovų čiužiniuose.

Tačiau kai kurios medžiagos sugeria tai, kas buvo išskirta ir buitinės chemijos produktus. „Poliuretano puta, dažnai naudojama balduose ir kilimų paminkštinimuose, yra didžiulis teršalų kaupiklis,“ sako Corsi'is. Taip pat ir gipskartonio plokštės, dengiančios daugumą sienų.

Oro sąlygos namuose (žr. „Šaltasis frontas virtuvėje“) turi didelę įtaką užterštumo lygiui. Aukštos temperatūros, kartais būnančios sienų tarpuose, paspartina chemines reakcijas. „Labai grubiai skaičiuojant, medžiagos temperatūrą pakėlus 10°C, emisija iš jos padvigubėja,“ sako Corsi'is. O kylant temperatūrai, didėja ir slėgis ertmėse – užterštas oras veržiasi į kambarius. „Elektros rozetės ir įskilimai sienose tikrai padidina pralaidumą,“ pažymi Corsi'is.

Susidraugaukite su mikroskopiniais įnamiais

Visos landos ir kertelės namuose ir butuose yra nematomos bakterijų, grybelių ir archėjų ekosistemos. Tik dabar pradedame gauti tikrąjį šios eklosistemos vaizdą.

Biologas Robas Dunnas Šiaurės Karolinos valstijos universitete Raleigh'yje atliko iki šiol didžiausią naminių mikrobų ekosistemų tyrimą. Jo komanda atliko savanorių iš 1430-ies namų ir butų visoje Šiaurės Amerikoje atsiųstuose pavyzdžiuose aptiktų mikroorganizmų DNR sekoskaitą, kad nustatytų, kas gyvena ant durų rėmų, pagalvių ir virtuvės spintelių. „Kai kas gyvena su ožkomis, kai kurie – bendrijose su 40 purvinų ir smirdinčių bičiulių, kai kas gyvena su vaikais,“ sako Dunnas. „Kiekviename pavyzdyje, nuo visų paviršių, buvo mikrobų DNR.“

Dunnas ir jo komanda atrado stulbinančią mikrobų įvairovę. Kiekvieno jų viso genomo nuskaitymas būtų labai lėtas. Tad Dunno komanda išanalizavo DNR atkarpas ir suklasifikavo mikrobus į negriežtas kategorijas, veikiamuosius taksonominius vienetus (operational taxonomic units – OTU).

Bet rezultatai vis vien buvo stulbinantys. Namuose jie rado 75 000 bakterijų OTU, 35 000 grybelių OTU ir 350 archėjų OTU. „Kalbant apie grybelius, tai dydžio eile daugiau, nei visi aprašyti grybeliai Žemėje. Tai išties stulbina,“ sako Dunnas.

Jo komanda dalį namų ėmėsi tirti nuodugniau – ir atrado daug, daug daugiau. „Namuose rastos pora tūkstančių nariuotakojų rūšių ir tarp jų buvo nuostabių dalykų,“ pažymi Dunnas. Tarp jų buvo kanalizacijų musės, gyvenančios daugumoje virtuvių kriauklėse ir kurių lervos maitinasi atliekomis dugne. „Taip pat radome parazitinių vapsvų beveik visuose namuose,“ pastebi Dunnas.

Mūsų odos mikrobai, tokie kaip Staphylococcus ir Corynebacterium, gyvena visuose namų kambariuose. „Visi rūpinasi tualeto sėdynėmis, tačiau tiesą sakant, kur prisiliečia mūsų kūnai, ten būna ir „nuosavų“ mikrobų,“ sako Dunnas.

Tokia išvada kyla iš kito tyrimo. Jamesas Meadow Oregono universitete Eugene'e tyrė bakterijas ant grindų, stalų ir kėdžių universiteto klasėse ir sako, kad rezultatai tinka ir mūsų namams. „Pažvelgus į bakterijas ant kėdžių pasosčių, tai ne vien ant odos esančios bakterijos, ten yra medžiagos, siejamos ir su žmonių žarnynu ir vagina,“ sako Meadow. „Patinka mums tai ar ne, esame labai nesandarūs gyvūnai ir mūsų drabužiai nėra toks neįveikiamas barjeras, kaip mėgstame manyti.“

Nors kai kurios bakterijos plačiai paplitusios, yra ir geografinių variacijų. Dunno komanda kai kuriuos augalų patogenus rado tik namuose, stovinčiuose kukurūzų auginimo regionuose. „Regime išties gražų atkartojimą aplinkinių biologinių vyksmų besiskverbiant per langus į mūsų namus,“ sako Dunnas. Taip pat skiriasi namai, priklausomai nuo kiekvieno kambario klimatinių sąlygų ir ką ten veikiame.

Tai, kad su visais šiais mikrobais dalinamės pastoge, reiškia, kad mūsų kambariai toli gražu nėra švarūs. „Buvo daug tyrimų, ieškojusių blogų dalykų, patogenų,“ sako Meadow. „Bet dauguma mikrobų nedaro jokios įtakos mūsų sveikatai arba veikia teigiamai.“ Nors mikrobų ekosistemos poveikio sveikatai tyrimai tebėra ankstyvoje stadijoje, vienas, 2013 m. atliktas tyrimas leido į šią įtaką pažvelgti. Pelėms, paveiktoms dulkėmis iš namų, kuriuose yra šunų, rečiau išsivystydavo astma, nei pelėms, paveiktoms dulkėmis iš namų, kuriuose šunų bėra. Apsaugotų pelių žarnynuose rasta daugiau Lactobacillus johnsonii bakterijų, kurios kažkaip silpnina pelių imuninę sistemą.

Taip pat praktiškai nežinome apie mūsų poveikį namų mikrobams – ypač, kalbant apie valymą balikliais ir kitais produktais. „Renkamės aplinkinę ekosistemą praktiškai aklai,“ pabrėžia Dunnas. „Kariaujame su šiomis nematomomis gyvybės formomis ir manome kuriantys aplinką be jų. Iš tiesų tai kuriame aplinką, kurioje suteikiame pranašumą toms kelioms rūšims, kurios geba atsispirti mūsų pastangoms.“

Dunnas tikisi, kad būsimi tyrimai parodys, kaip prižiūrėti namų mikrobų ekosistemas taip, kad jose būtų teisingas rinkinys mikrobų rūšių, padedančių šlaikyti sveikatą. „Kvaila taip nesielgti,“ sako jis.

Ar skrudintuvas jus šnipinėja?

Išmanus dantų šepetukas, pasakantis, kaip valotės dantis. Termostatas, leidžiantis kontroliuoti temperatūrą, kai nesate namie. Keptuvas įspėja apie paruoštus pietus.

Daugiau ir daugiau įtaisų jungiami prie interneto, taip leisdami bendrauti su namais ir būnant toli. Jie žada sutaupyti pinigų ir pagerinti sveikatą. Bet ar jei atveria duris trečiosioms pusėms, tarkime elektros kompanijoms ir Google? Jei taip, namų paslaptys gali tapti nebeslaptos.

„Pagrindinis išmaniųjų sistemų bruožas, kad jos mokosi ir jomis naudojantis, vis geriau jus pažįsta,“ sako Jamesas Scottas iš Microsoft Research Kembridže, JK, kuriantis išmaniuosius namų įrenginius. „Šiam mokymuisi neišvengiamai reikia kokio nors registravimo.“

Įrenginių gamintojams yra svarbu su paslauga pateikti smegenis, kurios gali priklausyti nuo dirbtinio intelekto, veikiančio serveriuose kitame pasaulio krašte. Šioje vietoje kyla daugybė privatumo klausimų, sako Scottas.

Apyvokos daiktų, siurbiančių duomenis apie gyvenimą namuose, sąrašas vis ilgėja. Pavyzdžiui, Google Project Tango, leidžia išmaniesiems telefonams skenuoti vidaus aplinką, taip leidžiant vystytojams kurti vidaus patalpų žemėlapių duomenų bazę – taip pat ir mūsų namų. Žinoma, visi duomenys keliauja ir į Google.

„Namų, kaip privačios vietos realybė verčiama aukštyn kojomis,“ sako Lee Tien, Electronic Frontier Foundation, pilietinių teisių grupės San Francisco'e vyr. teisininkas. „Bet mūsų laikymo to privačia vieta pojūtis neišnyko.“

Būtent čia ir glūdi pavoju, aiškina jis – apgaulingas privatumo jausmas. Namai gali tapti vis mažiau ir mažiau privatūs, bet jų gyventojai nebūtinai tai supranta, tad nekeičia savo elgesio būdami jų viduje.

Ir kodėl turėtume? Daug priklauso nuo to, kas atlieka stebėjimą. Pirmaisiais išmaniųjų namų technologijų naudotojais gali tapti senjorai. Įrenginiai, stebintys ir išmokstantys asmens įprastą dienos ritmą, ir skelbiantys pavojų vos užfiksavę ką neįprasto, galėtų leisti žmonėms ilgiau gyventi savo namuose. Greenpeako „Senior Lifestyle System“ rodo informaciją apie pagyvenusio asmens veiklą jų namuose, pavyzdžiui, jaunesniems šeimos nariams. Kai kam dalies privatumo netektis gali būti naudinga, jei tai reiškia ilgiau išlaikomą nepriklausomybę.

Ne visos sistemos taikomos pagyvenusiems. Xetal MoCa naudoja ant sienos primontuotus įtaisus, kad perduotų namų savininkams, kiek žmonių yra kiekviename kambaryje. Sistema taip pat seka gyventojų judėjimą, parodantį, kada jie išeina ar žiūri TV.

Nerimaujama, kad išmanieji namai suteiks kompanijoms dar vieną šnipinėjimo priemonę. Energijos sunaudojimą mūsų namuose sekantys prietaisai galėtų būti panaudoti gyventojo profilio sudarymui. Energijos sunaudojimo pikai gali parodyti, tarkime, kokias religines šventes jie stebėjo. Įmanoma netgi atskirti, kada įjungiamas televizorius, o kada – skalbimo mašina, kadangi skiriasi energijs sunaudojimo profiliai. Tyrėjai išsiaiškino, kad energijos sunaudojimo profiliai netgi gali būti naudojami nustatyti, koks filmas žiūrimas.

Gali tekti priprasti prie minties, kad nebesame vieni namuose.