Slaptasis jūsų būsto gyvenimas

Rusvos sienos. Ant virtuvės spintelės – baudos talonas. Bylos tvarkingai sudėtos ant stalo kampo svetainėje. Netgi banalūs, kasdieniai ir, regis, nereikšmingi mūsų namų aspektai pasako apie mus stulbinamai daug. Atskleidžia mūsų asmenybę.

Psichologas Samas Goslingas iš Texaso universiteto Austine gali daug pasakyti apie asmenį iš jo daiktų ir jų išdėstymo. Jo žymusis tyrimas 2008 metais susitelkė į koledžo studentų bendrabučius, kurie kiekvieno kurso pradžioje būna tušti ir identiški, o po kelių savaičių atspindi gyventojų asmenybes.

Dabar Goslingas u komanda dėmesį atkreipė į sudėtingesnę problemą, porų miegamuosius. „Žmonės dažnai nenutuokia, apie savo erdvės santykį su psichologija,“ sako Goslingas. „Būtent todėl persikėlimas gyventi drauge poroms gali sukelti tiek daug nepasitenkinimo, nes kas vienam atrodo visiškai natūralus dalykas savo erdvėje, partneriui gali taip neatrodyti.“

Kai kuriuos dalykus specialiai pateikiame parodai, kad pasakytume kažką apie save. „Tai gali būti mūsų vestuvių nuotrauka, mylimos grupės plakatas ar gimtosios šalies vėliava,“ sako Lindsay Graham, vykdžiusi tyrimą drauge su Goslingu. Tai vadinamieji identiteto pareiškimai.

Dar yra daiktai ir papuošimai, aktyviai veikiantys mūsų mintis ir jausmus. Jai nesakome apie save kažko tyčia, bet jie gali pasakyti daug. „Jei stengiamės sukurti intymumą ar jaukumą, baldus tikriausiai išdėstysime, kad jie suptų kambario centrą,“ sako Graham. Pats tokio išdėstymo faktas rodo, kad bendravimas, socialinis gyvenimas, jums svarbus.

Apšvietimas, ant lentynų išdėlioti atsiminimus keliantys mažmožiai, sienų spalva – taip pat kontroliuoja emocijas. „Spalvos ypač reguliuoja, kaip norime jaustis, ar kokį įspūdį norime sudaryti,“ sako Graham. „Pavyzdžiui, rusvos sienos gali atspindėti neatvirumą, nes patogiai einate su srove, arba tai gali būti atspindys žinojimo, kas populiaru ir modernu.“

Bet ko gero daugiausiai apie mus atskleidžia „veiklos liekanos“ – daiktai, atsirandantys tiesiog gyvenant savo gyvenimus. „Tai gali būti baudos talonas,“ sako Graham. „Jis parodo, kaip žmogus elgiasi ne namuose. Gal jie neatkreipė dėmesio į ženklus ir jų nesilaikė, o gal buvo impulsyvūs. Tam tikra prasme, veiklos liekanos yra įdomiausios, nes jos nėra stebimos.“

Goslingas ir Graham nori išsiaiškinti, ar galima ką nors išpešti apie asmenis, besidalinančius būstą – ir ar tai gali atskleisti poros santykių paslaptis.

Dirbdama drauge su keturiais studentais, Graham aplankė 100 porų būstus. Čia jie viską kruopščiai užfiksavo, padarydami 8000 – 10 000 nuotraukų. Graham dabar peržiūri šiuos stebėjimus ir stengiasi apjungti su kiekvienos poros apklausomis.

Tyrimas dar tik prasideda. „Vienas dalykas aiškus,“ sako Graham. „Yra elgesio pėdsakai, tarkime, abėcėliškai sutvarkyta įrašų kolekcija, krūvos neatplėštų sąskaitų ir atvertų nešiojamųjų kompiuterių ant kavos stalelių, suteikiantys užuominų apie šių porų kasdienį bendrą gyvenimą.“

Mano namas privertė mane taip pasielgti

Mūsų asmenybės keičia namus, bet teisingas ir atvirkščias teiginys: jie ir mus stipriai psichologiškai veikia. Tarkime, jų kvapas. „Jei namuose kvepia švara, labiau tikėtina, išlaikysite jį švarų,“ sako Paulas Dolanas, Londono ekonomikos mokyklos psichologas.

2005 m. atliktame tyrime, olandų psichologai išsiaiškino, kad paslėpto citrusų kvapo valiklio kibiro pakako, kad savanoriai daug kruopščiau suvalytų sausainių trupinius – netgi jeigu kvapo nejautė. Nors tyrimas buvo atliktas laboratorijoje, Dolanas spėja, kad panašiai elgtumėmės ir namie.

Architektas Chrisas Travisas žengė dar toliau. Jis mano, kad didžiausia namų mums daroma įtaka ateina iš praeities, per pasąmonines asociacijas. Savo dizaino kompanijoje, Truehome Design Build Round Top, Texase, su klientais jis elgiasi neįprastai. Užuot klausęs, kokios medžiagos jiems patinka ir į kurią pusę nukreiptų langų norėtų, jis klausinėja apie laiką, kai jie jautėsi saugiai, patogiai, apsirūpinę ir t.t. Tada Travisas sukuria kliento namo dizainą, keliantį tokias emocijas.

„Viskas, ką teko patirti, gera ar bloga, atsitinka erdvėje,“ sako Travisas. „Šios erdvės užsifiksuoja atmintyje ir pradeda žymėti bei formuoti jūsų pasaulio suvokimą.“

Psichologas Samas Goslingas iš Texaso universiteto apsilankė kai kuriuose Traviso sukurtuose namuose ir kalbėjosi su jų savininkais. Jie sakė Goslingui, kad savo namuose nieko nekeistų ir kad jis labai patogus. Travisas dar išsiaiškino, kad jo pirmieji piešiniai atitiko klientų. Netgi tada jiems sunku suvokti, kad jų namai tiek daug žino apie juos. „Jie tebesikrato minties, kad jų psichologija turi ką bendro su dizaino piešimu,“ sako Goslingas.

Šaltasis frontas virtuvėje

Įprasta galvoti apie namus kaip apie monolitinę struktūrą su vienodomis klimatinėmis sąlygomis, bet tai jokiu būdu nėra tiesa. Skirtinguose kambariuose, netgi to paties kambario skirtinose vietose yra sava temperatūra, drėgmė ir apšviestumas. Namai turi nuosavus orus.

40 °C temperatūros skirtumas tarp šalčiausios ir šilčiausios namų vietos nėra retenybė, sako Richardas Corsi'is iš Texaso universiteto, du dešimtmečius tyrinėjęs vidaus oro kokybę.

Dauguma oro permainų viduje nėra netikėtos. Radiatoriaus įjungimas ar šviesa per langą temperatūrą pakelia. O temperatūrų skirtumas name sukelia oro judėjimą. „Jeigu oras rūsyje išties karštas, o gyvenamojoje erdvėje vėsesnis, šiltas oras judės link vėsesnio oro,“ sako Corsi'is.

Bet kai kurie vidinių orų reiškiniai nėra tokie akivaizdūs – ir už juos atsakome mes. „Priklausomai nuo savo dydžio, visi esame 60 – 100 W lemputės,“ sako Corsi'is. Aplinkinio oro šildymas ypatingai pasireiškia, kai visi susirenka kambaryje per šventes. „Šiltas oras kyla nuo mūsų prie lubų ir jo vietą užima vėsesnis oras iš kitur. Tad atsiranda kylanti ir besileidžianti oro cirkuliacija,“ paaiškina Corsi'is. Šventės namuose sukelia ne tik triukšmą, bet ir savo meteorologinius fenomenus:

Visai kaip planetose vyksta ekstremalūs orų reiškiniai, tas pats dedasi ir mūsų namuose

Ekstremaliausios sąlygos susidaro ten, kur nematome, tokiose vietose kaip palėpės ir tuštumos sienose. „Jeigu name yra oro kondicionavimo sistema, tada šalčiausia vieta vasarą bus iš tiekimo vamzdžio plūstantis oras – maždaug 12 °C,“ sako Corsi'is. „Gyvenamosiose patalpose temperatūra gali būti 23 °C, o išorinės sienos ertmėse ir palėpėse gali siekti iki 50 °C.“ Jos ne tik įkaista. Saulei šviečiant į išorinę sieną, ertmėje tarp išorinės ir vidinės sienos pakyla slėgis. Sienos nėra vien sienos, jos yra ir orų fronto sistema!“

Cheminis reaktorius, kuriame gyvenate

Kiekvieną sekundę jūsų namų ore ir praktiškai ant visų paviršių vyksta cheminės reakcijos. Pagrindinis šių vyksmų dalyvis – ozonas, labai reaktyvi molekulė, sudaryta iš trijų deguonies atomų. Dauguma jo į namus pakliūna iš lauko, nors santykinai maži kiekiai randasi ir iš oro gaiviklių, lazerinių spausdintuvų, ventiliacijos ir oro kondicionavimo sistemų.

Ozonas ilgai neišsilaiko. „Viduje ozono paprastai būna daug mažiau, nei lauke, bet taip yra todėl, kad viduje jis reaguoja su tiek daug medžiagų,“ paaiškina Richardas Corsi'is iš Texaso universiteto. „Tad ozono reakcijos produktais labai domimasi.“

Ozonas reaguoja su bet kokiais kvapais, pavyzdžiui, oro gaivikliais ir valikliais. „Visose šiose kvepiančiose medžiagose yra dvigubi anglies ryšiai ir ozonas juos noriai atakuoja,“ pažymi Corsi'is.

Kvapų gausa namuose reiškia, kad vykstantys cheminiai virsmai būna nežinomi. „Dabar namuose naudojame daugybę kvapų ir oksiduoti jie sudaro junginius, kurių lauke nebūna. Niekas nėra atlikęs toksikologinių jų tyrimų.“ Turėtume kreipti dėmesį į peroksidus ir dikarbonilus, kadangi jų struktūra panaši į kitų chemikalų, kurie yra nuodingi arba sukelia stiprų erzinimą. „Aplink pilna raudonų vėliavų,“ perspėja jis.