Laukinių vaikų sala: ar jie išmoktų būti žmonėmis?

„Nedidelės medžiotojų rinkėjų grupelės būna įvairaus dydžio, bet įprastai ją sudaro pora tuzinų artimesnių ar tolimesnių gentainių,“ sako jis. „Tai reiškia, kad mūsų saloje tikriausiai atsiras keturios ar penkios galinčios konkuruoti tarpusavyje grupės.“ Gentys kovos tarpusavyje dėl visko: erdvės, maisto, įrankių, dominavimo.

Netgi pačiose grupėse bus hierarchijos ir pasiskirstymas. „Jie ims stigmatizuoti žmones, neatitinkančius jų normų,“ sako Shwederis. „Atsiras išvarymai.“ Išvarydami nepritampančius narius, saliečiai ims kurti bendradarbiavimo, nuspėjamumo ir egalitarizmo kultūrą.

Grupės veikiausiai taip pat pasiskirstys pagal lytį, spėja Shwederis. „Vyrai užmegs labai trumpus santykius reproducijos aktui,“ sako jis. „Tai bus taip: seksas, ejakuliacija. Moterys bus paliktos su savo nėštumu.“

Vyrai tikriausiai vogs moteris vienas iš kito, ir iš kitų grupių. „Galima tikėtis gan stiprios vyrų tarpusavio konkurencijos dėl moterų,“ sako Johnsonas. Patriarchatas, kai vyrai laiko pagrindinę galią ir moterimis keičiamasi tarp grupių, yra plačiai paplitęs tradicinių žmonių bendruomenių, ypač sėslių, bruožas, sako Shwederis.

Saliečiai seksu užsiims tikriausiai privačiai. Iš pradžių sala taps seksualinės konkurencijos aplinka, kur seksualumas demonstruojamas viešai, panašiai, kaip matome šimpanzių grupėse, spėja Paulas Pettittas, archeologas iš Durhamo universiteto, JK. Tačiau tai pasikeis. „Didėjant socialiniam sudėtingumui ir individams suvokiant, kad porų santykiai yra pranašesni – viena lytis gimdo ir prižiūri vaikus, o kita medžioja ir tiekia aukštos kokybės maistą – privatumas greitai taptų siekiama vertybe,“ sako Pettittas.

Kai moterys pagimdys, jas ves instinktai ir kūdikiai tarps, sako Curtisas. „Nustebusios mamos išsiaiškins, ką daryti, kad jie nešauktų, nes šaukiantis vaikas erzina, o su laimingu gera būti kartu.“ Sunki bejėgės atžalos priežiūra tikriausiai sukurs ir darbo pasidalijimą pagal lytį, kur vyrai medžioja, o moterys vykdo ne tokias rizikingas užduotis šalia vaikų, pavyzdžiui, renka augalus, spėja Shwederis.

Tikėjimo pradžia

Pradinė populiacija greitai augs. Gentys pasklis ir užims skirtingas salos dalis. Susirėmimai tęsis. Užėjus sunkmečiui, tarkime, sausrai ar potvyniui, kai kurios gentys gali apsijungti, suformuodamos vieną didesnę grupę ir vėl išsiskirti, atėjus geresniems laikams, sako Johnsonas, vėl naudodamasis medžiotojų rinkėjų modeliu.

Bet grupės narių skaičius tikriausiai niekada neviršys ~150. Tai yra kognityvinė riba, vadinamasis Dunbaro skaičius – skaičius žmonių, su kuriais bet kuris individas gali palaikyti stabilius socialinius santykius.

Galiausiai, kiekviena salos gentis sukurs savo kalbą. Ir laisvu nuo susirėmimų ir konfliktų metu grupės ims kodifikuoti savo tradicijas. Iš nieko rasis kultūra.

Gentys netgi ims formuoti nuosavus religinius tikėjimus, sako psichologė Konika Banerjee iš Yale'io universiteto, 2013 m. parašusi mokslinį straipsnį Ar Tarzanas tikėtų į dievą? Religinių įsitikinimų atsiradimo sąlygos Would Tarzan believe in God? Conditions for the emergence of religious belief. „Ar šie kūdikiai užaugę turėtų religiją?“ klausia Banerjee. „Spėju, kad padarius tam tikrą tipinio socialinio kognityvinio elgesio laipsnį, galime tikėtis išvysti tam tikras kvazistebuklines nuojautas.“

Kaip ankstyvojo vystymosi dalis, vaiko supratime apie pasaulį ima rastis kognityvinis šališkumas, pabrėžia ji. „Žmonės yra kūrybinga rūšis,“ sako Banerjee. „Sugalvojome įvairiausių teorijų ir paaiškinimų apie pasaulio prasmę.“

Jie gali tikėti, kad, tarkime, akmenys ir medžiai buvo sukurti su tikslu ir kad gyvenimo įvykiai turi gilesnę prasmę. Ilgainiui salos gyventojai pradės garbinti dievą, gal netgi ne vieną. Tai nenutiks greitai. Bet galiausiai tai įvyks.

„Pagal mūsų proto teoriją, esame linkę tarti, kad dalykai vyksta dėl kažkokios priežasties,“ sako Johnsonas. „Bet didžiojo dievo idėja kiltų gal po šimtų metų.“

Galiausiai saloje apsilanko mirtis. „Jei vaikai turės tokias smegenis, kaip mes, ilgai netruks, kol suvoks savo mirtingumą,“ pažymi Pettittas, kuris yra parašęs knygą The Paleolithic Origins of Human Burial. „Jų fantazija panaudotų religiją įveikti mirties nerimui ir suteiktų tikėjimą apie būsimą pasaulį.“

Remiantis žiniomis apie protėvių požiūrį į mirtį, tikėtina, kad salos gyventojai greitai išvystytų laidotuvių ritualus, sako Pettittas. Mirtys provokuoja socialinės veiklos pagyvėjimą. Didėjant grupei, ritualai tampa sudėtingesni ir labiau užkoduoti. Kiekviena gentis turės savo laidojimo vietas. Tai tylios, nelankomos salos dalys. Tai mirusiųjų žemės.

„Tai galėtų būti itin pavojingos vietos, kur, pavyzdžiui, daug plėšrūnų,“ svarsto Pettittas. „Vietos. kur grupės atmintis išsaugo mirčių pėdsakus, ar tiesiog šiek tiek baugiai atrodančios vietos, ir kuriose pasidarbavo vaikiška fantazija.“

Kai kada salos gyventojai medžius ir uolas aplink palaidojimo vietas padengia spalvotais rankų atspaudais, ir išpuošia medžių kamienus papuošalais iš salose gausiai randamų objektų – nugludintų kriauklelių, išdžiovintų ir sukietėjusių jūros arkliukų. Simboliai dengia viską. Salos gyventojai margina savo kūnus tais pačiais simboliais, kaip ir kapines.

Per keletą amžių salos gyventojai turi tradicijas ir kultūras. Jie atrodo kaip mes. Ar bent jau kaip ankstesnė mūsų versija.

Visiškas sunaikinimas

Tai yra tik viena iš galimų išeičių. Iš daugybės alternatyvų viena verta paminėjimo. Ji yra absoliuti. po dviejų dešimtmečių vienintelis vykusio eksperimento įrodymas yra tuščiame pajūryje pasirodantis mažas kaulas. Daugiau nieko neliko. Miškai tyli. Visi saliečiai mirę.

Tattersallas mano, kad tai yra labiausiai tikėtina baigtis. „Niekas iš jų neišgyventų,“ sako jis. „Negalima galvoti apie žmogišką būtybę kaip apie nepriklausomą nuo savo kultūros ir savo visuomenės. Tai kilo daug, daug seniau, nei tapome žmonėmis. Tai ateina iš daugelio milijonų metų praeities, iš mūsų kaip primatų praeities, kaip primityvių žinduolių praeities.“ Net patys esminiai mūsų kognityvinio vystymosi aspektai priklauso nuo tėvų kalbėjimo ir artikuliavimo, nuo įsitvirtinimo turtingoje ir istorinėje kultūroje, sako Tattersallas.

Harvardo universiteto kognityvinio pažinimo mokslininkas Stevenas Pinkeris sutinka. „Tai yra patologinis mintinis eksperimentas,“ sako jis. Žmonėms reikia socialinio kontakto: JAV psichologo Harry'io Harlow septintajame XX a. dešimtmetyje atlikti eksperimentai parodė, kad visiškoje socialinėje izoliacijoje atsidūrusiems primatams atsiranda nuolatinis paprasto socialinio elgesio surikimas.

Įstaigose auginamų našlaičių tyrimas parodė, kad socialiniai santykiai su suaugusiaisiais ir globėjais yra būtinas normalaus vystymosi komponentas. Artumas tik vieno su kitu, saliečių neišgelbės, sako Pinkeris. Palikti vaikai, patyrę socialinę atskirtį, blogiau atlieka IQ testus, ir daug blogiau vystosi kognityviniai, judėjimo ir elgesio gebėjimai. Kitaip tariant, kad normaliai funkcionuotų netgi įgimti vaiko gebėjimai, reikia įvairiausio lavinimo.

Tas pats pasakytina ir apie „laukinius“ vaikus, kurie visą ar dalį savo vaikystės praleido vieni laukinėje gamtoje, bet šiuo klausimu literatūra ne tokia aiški, o daugelis aprašytų atvejų labai abejotini. „Tai primena žuvų plaukiojimo tyrinėjimą, ištraukus jas iš vandens ir žiūrint, kaip jos vartosi ant grindų,“ pažymi Pinkeris.

Nėra kaip sužinoti, kaip viskas pasibaigtų. Jei Tattersall teisus, sala ir vėl tyli ir nepaliesta.

Bet gal vakare, Saulei leidžiantis nyrant į vandenį, iš miško glūdumos pasigirsta medžių viršūnėmis dardantys per salą šūksniai, pranešantys visiems, kad namo grįžta medžiotojai.

Kultūros padarai

Daug mūsų rūšį apibrėžiančių bruožų yra kultūrinės ir biologinės evoliucijos produktai. Štai keletas svarbiausių istorijos momentų

Prieš 3,3 milijonus metų

Seniausi akmeniniai įrankiai, atrasti netoli Turkan ežero Kenijoje

Prieš 2 milijonus metų

Ankstyviausia tikėtina primityvios kalbos galimybė

Prieš 1 milijoną metų

Pelenai ir apdegę kaulai Wonderwerko urve Pietų Afrikoje rodo ugnies naudojimą ir maisto apdorojimą

Prieš 790 000 metų

Ankstyviausi patikimi kontroliuojamo ugnies naudojimo įrodymai, Gesher Benot Ya'aqo Izraelyje

Prieš 430 000 metų

Indonezijoje rastos kriauklelės išraižymas gali būti ankstyviausias menas

Prieš 170 000 metų

Genetiniai utėlių įrodymai rodo, kad žmonės dėvėjo drabužius

Prieš 120 000 metų

Du skeletai Izraelyje yra seniausi sąmoningo mirusiųjų laidojimo įrodymai

Prieš 100 000 metų

Ochros ir riebalų pėdsakai, rasti dviejose kriauklelėse Blombos urve Pietų Afrikoje, tikriausiai buvo kūno dažai

Prieš 75 000 metų

41 kriauklelių su skylutėmis Blombos urve yra seniausia žinoma juvelyrika

Prieš 61 000 metų

Į adatą panaši kaulinė yla iš Sibudu urvo Pietų Afrikoje, gali būti siuvimo įrodymas

Prieš 43 000 metų

Kaulinė dūdelė iš Divje Babe Slovėnijoje yra ankstyviausias muzikinis instrumentas

Prieš 40 000 metų

Seniausi žinomi olų piešiniai, atrasti Indonezijoje ir Ispanijoje

Prieš 40 000 metų

Kojų pirštų kauluose iš Kinijos matomi anatominiai ženklai, rodantys kad jų savininkai avėjo batus

Prieš 28 000 metų

Įspaudai ant išdegto molio rodo Europoje buvus virvių pynimą

Prieš 20 000 metų

Drėbtinių trobelių pamatai apie Galilėjos jūrą yra seniausi žinomi pastatai

Prieš 20 000 metų

Ankstyviausi keraminiai indai iš Xianrendong olos Kinijoje

Prieš 11 000 metų

Göbekli Tepe Turkijoje – seniausia žinoma organizuotos religijos vieta

Prieš 11 000 metų

Domestikuotos grūdinės kultūros ir figos Derlingajame pusmėnulyje žymi žemės ūkio aušrą ir sėslaus gyvenimo pradžią

Prieš 9000 metų

Ryžių, gudobelės vaisių, vynuogių ir medaus pėdsakai ant indų iš Jiahu, Kinijoje, yra ankstyviausi alkoholinio gėrimo įrodymai

Prieš 7000 metų

Seniausi tiksliai datuoti vario lydymo įrodymai Serbijoje

Prieš 6000 metų

Mesopotamijoje ima rastis pirmieji miestai

Prieš 5500 metų

Praktiškai tuo pat metu ratuotos transporto priemonės atsirado Mesopotamijoje, Kaukaze ir Centrinėje Europoje

Prieš 5200 metų

Išrandama seniausia žinoma šumerų rašto sistema

Prieš 4100 metų

Epas apie Gilgamešą yra seniausias žinomas literatūros kūrinys, nors žmonių pasakojimo tradicija be abejo, tęsiasi šimtus tūkstančių metų

Prieš 2700 metų

Artimuosiuose Rytuose išrandamos monetos, nors barterio sistema ir tokių prekių pinigų naudojimas, kaip bronzos gabalėliai, yra daug senesni

Prieš 1200 metų

Kinijoje išrandamas parakas