Y chromosoma
.


Mokslininkai pirmą kartą pilnai iššifravo Y chromosomos DNR seką ir atskleidė informaciją, kuri gali būti svarbi tiriant vyrų nevaisingumą ir kitas sveikatos problemas.


Žmonių ir kitų žinduolių vyriškąją lytį lemia Y chromosomos genas. Tačiau žmogaus Y chromosoma degeneruoja ir po kelių milijonų metų gali išnykti. Toks posūkis gali lemti ir visos žmonijos išnykimą, nebent išvystume naują lyties geną, rašo „Science Alert“.


Žmonių ir kitų žinduolių kūdikių lytį lemia Y chromosomos genas. Tačiau žmogaus Y chromosoma degeneruoja ir po kelių milijonų metų gali visai išnykti, o tai gali lemti mūsų išnykimą – nebent išsivystytume naują lyties geną.


Tikriausiai iš biologijos pamokų prisimenate, kad žmogus turi 46 chromosomas, išsidėsčiusias 23 porose. Chromosomose yra mūsų gyvybės instrukcijos - jose slypi mūsų DNR gijos ir jų skaitymo įranga. Bet ar žinome, kokia yra mūsų chromosomų masė? Ar tai apskritai įmanoma apskaičiuoti?


„Jis atrodo kaip iš akies luptas tėvas!“ „Ji labai panaši į savo mamą, išskyrus nosį, kurią akivaizdžiai paveldėjo iš tėčio.“ Stebėdami augančius vaikus, ieškome panašumų tarp jų ir jų tėvų. Kuris iš gimdytojų perduoda daugiau genų savo atžalai?


Mūsų lytį nulemia savotiškas genetinis monetos metimas: X ar Y? Dvi X chromosomos, ir jūs (beveik visada) turėsite kiaušides. X ir Y chromosomos? Sėklides. Šie genetinės informacijos paketai skiriasi ne tik suteikiamomis kūno dalimis: Y chromosoma yra nedidelė (turi tik 45 genus), palyginus su X chromosoma (turi apie 1 000 genų). Be to, tyrimų rezultatai rodo, kad ji sumažėjo. Šią informaciją vieni liūdnai, kiti – džiugiai interpretuoja kaip vyrų giminės pabaigą.


Y chromosoma laikoma vyriškumo simboliu, bet vis daugėja įrodymų, kad ji nėra stipri ir ilgaamžė. Nors ji turi geną SRY, kuris vadinamas „šeimininko jungikliu“ ir nulemia, kokios lyties bus embrionas – vyriškos (XY) ar moteriškos (XX), ji turi labai mažai kitų genų ir laikoma vienintele chromosoma, kuri nėra gyvybiškai būtina.


Tarptautinė genetikų grupė iš Kopenhagos ir Kalifornijos universitetų įvardijo tautą, kuriai būdinga daugiausiai žalingų mutacijų.


<em>Pirmą kartą mokslininkams pavyko išvesti pelių patinėlius (su sėklidėmis ir t. t.), neturinčius nė kvapo Y chromosomos. Ir šios pelės ne tik sveikos, bet ir galėjo daugintis – šie


<em>Y chromosoma, suteikianti vyrams jų lytį, mažėja jau 180 milijonų metų. Bet šis yrantis lukštas svarbesnis, nei manėme</em>
|
||