Mokslininkai atskleidė, kuriuo atveju mažiau sušlapsite per lietų: eidami ar bėgdami

Fizikas Franco Bocci savo naujame darbe rašo, kad atsakymui įtakos turi vėjo kryptis ir žmogaus laikysena. Anot F.Bocci, daugeliu atvejų geriau yra kaip įmanoma greičiau bėgti, tačiau atsakymas gali būti kitoks, jeigu žmogus yra lieknas arba jeigu vėjas pradeda pūsti į nugarą.

Profesorius F.Bocci nėra pirmasis mokslininkas, gvildenantis šį klausimą, kuris matematiškai yra daug sudėtingesnis negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pirmieji moksliniai straipsniai, susiję su šiuo klausimu, pasirodė dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje.

1987 metais vienas italų fizikas priėjo išvadą, kad iš esmės nėra jokio skirtumo, ar lyjant bėgsi, ar eisi. Tačiau 2011 metais vienas tekstilės ekspertas ir fizikas, pasinaudodamas ta pačia moksline medžiaga, apskaičiavo, kad egzistuoja optimalus judėjimo greitis, priklausomai nuo vėjo krypties.

Nors 2011 metų darbe buvo pateiktas gana paprastas atsakymas, F.Bocci išsiaiškino, kad viskas daug sudėtingiau. Daugiausiai įtakos atsakymui turi žmogaus forma – gvildenant šį klausimą anksčiau buvo daroma prielaida, kad žmogus yra liesas arba dėžutės formos.

Labiau įsigilinęs į problemą, profesorius F.Bocci nustatė, kad atsakymas priklauso nuo žmogaus ūgio ir pločio santykio, vėjo krypties ir lietaus lašų dydžio. Tarkim, dažniausiai geriausia yra bėgti kaip įmanoma greičiau.

Jeigu žmogus liesas, galima net apskaičiuoti optimalų bėgimo greitį, tačiau kitais atvejais geriau bėgti kiek kojos neša.

Yra ir dar viena išimtis: jei į nugarą pučia vėjas, tuomet reikėtų bėgti vėjo greičiu. F.Bocci sako, kad, atsižvelgus į daugiau aplinkybių, atsakymas gali tapti dar sudėtingesnis, tačiau kol kas užteks ir tiek.