Kartais reikia mokytis iš naujo: kiek kartų galima perlenkti popieriaus lapą, kokia medžiaga kiečiausia ir dar 5 faktai, kurie pasikeitė nuo to, ko jus mokė mokykloje

Plutonas yra planeta

1930 metų vasario 18 dieną 24 metų amerikiečių astronomo Clydeo Tombaugh atrastas Plutonas tradiciškai buvo laikomas tolimiausia ir mažiausia mūsų sistemos planeta.

Tačiau 2006 metais Tarptautinės astronomų sąjungos IAU priimtu sprendimu buvo pakeistas planetos apibrėžimas.

Plutonas nuo tada nebelaikomas planeta. Pasak mokslininkų, nuo kitų aštuonių pripažintų Saulės sistemos planetų Plutonas skiriasi mažu dydžiu ir ištįsusia elipsine orbita. Iš planetų sąrašo Plutonas išbrauktas dar ir todėl, kad ištįsusi jo orbita kertasi su Neptūno. Be to, Saulės sistemos pakraštyje aptikta nemažai kūnų, kurie dydžiu yra panašūs į Plutoną, o kai kurie net ir didesni.

Kita vertus, mokslininkų diskusijos šia tema ir toliau verda, ir visai gali būti, jog Plutonas ir vėl atgaus savo planetinį statusą.

Deimantai yra kiečiausia žinoma medžiaga

Deimantas yra kiečiausias natūralus mineralas. Pagal Moso skalę jo kietumas yra 10. Jis atsparus rūgštims ir šarmams. To mus mokė mokyklose. Beje, net ir deimantų pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio adamas, reiškiančio nenugalimasis. Bet kažin ar jis jau toks nenugalimas.

Iš tikrųjų šiuo metu yra žinomos netgi dvi medžiagos, pasižyminčiomis didesniu nei deimantai kietumu. Tai kubinis boro nitridas, už deimantą kietesnis 18 proc. ir lonsdaleitas, kuris yra net 58% kietesnis ir tvirtesnis už natūralų mineralą.

Salemo raganos buvo sudegintos ant laužo

Amerikiečiai savo istorijoje turi juodų periodų, kurių nelabai nori prisiminti. Vienas iš jų – Salemo raganų medžioklė.

1692m. Salemo miestelyje Masačiusetso kolonijoje atsirado mačiusių tariamas raganas skraidant po miestelį, negana to, raganų šmėklos neva puldinėjusios žmones ir juos kankinusios. Netrukus sekė nauji kaltinimai: raganavimu įtarta dar daugiau moterų.

Kaip pasakojama istorijose ir rašoma daugelyje knygų – jos vėliau buvo sudegintos ant laužo. Vis dėlto, vietos archyvų darbuotojai ištyrinėję sukauptus dokumentus ir kronikas, tokią baigtį paneigė. Remiantis aptiktais duomenimis, jos buvo pakartos, o ne sudegintos.

Ir tai iš dalies suprantama: kaip tik tokia aukščiausia bausmės rūšis buvo numatyta to laikmečio įstatymuose.

Egipto piramides pastatė izraelitų vergai

Tiesą pasakius, visai neaišku kaip kilo šis mitas – nėra jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad izraelitai buvo pavergti senovės Egipte.

Šiuo metu gana nemažai žinome apie senovės egiptiečius iš jų kruopščių įrašų, tačiau jie niekada neminėjo laikantys vergų rasę. Egiptiečiai taip pat niekada nepaminėjo dešimt negandų ir nėra archeologinės informacijos, kuri patvirtintų milijono hebrajų gyvenančių Egipto dykumoje egzistavimą.

Iš turimų duomenų manoma, kad piramides statė patys egiptiečiai.

Be to, aplink didžiąsias piramides aptikta daugybė kriptų ir remiantis turimais duomenimis, ten palaidoti patys piramidžių statytojai. Tai dar vienas argumentas palaikantis nuomonę, jog piramides statė ne vergai. Su vergais niekada nebūtų elgiamasi taip garbingai.

Sulankstyti popieriaus lapą daugiau kaip septynis kartus yra matematiškai neįmanoma

Panašu, jog matematikai paprasčiausiai apsiskaičiavo. Iš tikrųjų popierių galima perlenkti kur kas daugiau kartų (dabartinis rekordas yra 13 kartų), ir kad tai tikrai įmanoma, galite įsitikinti pažiūrėję video žemiau:

Didžioji kinų siena yra vienintelis žmogaus sukurtas statinys matomas iš kosmoso

Rodosi jau visi seniai žino, kad tai paprasčiausias mitas, tačiau senų vadovėlių ir žinių nelinkusių atnaujinti  mokytojų taip greitai neatsikratysi.

Kinų siena iš tikrųjų yra matoma iš kosmoso (turima omenyje Tarptautinės kosminės stoties), tačiau tik esant palankiomis meteorologinėms sąlygoms.

Daug geriau yra matomi oro uostai, jūromis plaukiantys tanklaiviai, miestų žiburiai ir kt.

Trys – penkios gyvųjų organizmų karalystės

Priklausomai nuo to, kada lankėte mokyklą, jus tikriausiai mokė, kad gyvąją gamtą sudaro gyvūnų, augalų ir bakterijų (monerų) karalystės.

Kitus tuo tarpu mokė, kad be šių karalysčių dar yra protistų (pirmuonių ir dumblių) bei grybų karalystė.

Kaip ten bebūtų, dar prieš keletą metų netgi viename prestižiškiausių laikomame Lietuvos universitete mistišku būdu buvo dėstoma, kad yra tik keturios karalystės – grybai tą kartą buvo priskiriami augalams.

Tiesą pasakius karalysčių yra daugiau. Bakterijos skiriasi kur kas labiau nei anksčiau manyta, todėl buvo perklasifikuotos į eubakterijas ir archebakterijas.

Be to, pastebėta, kad ir kai kurie grybai pasižymi tokiomis savybėmis (pavyzdžiui savitu gyvybės ciklu), kad negali būti laikomi tos pačios karalystės dalimi. Todėl visai galimas daiktas, kad artimiausiu mete, esamų karalysčių sąrašą papildys dar vienas narys – kriptomikotai.