Profesorius paskaičiavo, kiek žmonių turėjo meluoti ir slėpti tiesą, kad sąmokslo teorija niekada nebūtų atskleista (Video)

Atgarsiai iš sąmokslos teorijos skleidėjų lūpų buvo tokie garsūs, kad NASA 2001 metais netgi išplatino atsakymą.

Unikali uoliena bei logika, anot NASA, buvo užtektini įrodymai, jog Neilas Armstrongas ir „Buzzas“ Aldrinas paliko pėdsakus Žemės palydove.

Pats B. Aldrinas vienam vyrui, kuris mojavo astronautui po nosimi Biblija ir teigė, kad nusileidimas mėnulyje buvo surežisuotas, netgi trenkė į veidą.

Tačiau ar kada nors pagalvojote, kiek žmonių turėtų žinoti apie paslaptį, kad „Apollo 11“ sąmokslo teorija būtų tikra?

Oksfordo universiteto profesorius Davidas Robertas Grimesas teigia, kad apie paslaptį turėtų žinoti daugiau nei 400 000 žmonių. D. R. Grimesas išvedė matematinę formulę, kuri jam padėjo apskaičiuoti, kiek gali tęstis didžiulė sąmokslo teorija, kol kas nors tyčia ar netyčia praskleidžia jos uždangą.

Mokslas yra atviras ir remiasi įrodymais, o ne dogmomis, ir jei įrodymai paneigia ankstesnes išvadas, mokslas gali keistis. Tačiau D. R. Grimesas mano, kad sąmokslo teorijos neturėtų būti priskiariamos prie mokslo.

Taigi, D. R. Grimesas išvedė formulę, skirtą apskaičiuoti didelės sąmokslo teorijos gyvavimo trukmę. Joje atsižvelgiama į sąmokslo teoretikų skaičių, laiką bei tikimybę viską išplepėti.

Kad galėtų patikrinti formulę, buvo pasitelktos trys sąmokslo teorijos, kurios kadaise buvo atskleistos: 1) slapto pasiklausymo skandalas, kurį atskleidė Edwardas Snowdenas; 2) Tuskegee sifilio eskperimentas, kuris neleido platinti vaistų nuo lytiniu būdu plintančios ligos Afrikos-Amerikos vyrams; 3) FTB skandalas, kuriame dalyvavo daktaras Fredericas Whitehurstas, kurio melagingos ekspertizės lėmė nekaltų žmonių nuteisimą laisvės atėmimo ar mirties bausmėmis.

D. R. Grimesas pažvelgė į visus aspektus, kurie leidžia išsaugoti paslaptį.

Jis išbandė savo formulę su keturiomis žymiomis sąmokslo teorijomis, nepaisant to, kad jos buvo neteisingos. Tarp jų buvo ir sąmokslo teorija, kad „Apollo 11“ misija buvo surežisuota, kad klimato kaita tėra apgaulė, kad vakcinos nuo ligų yra nesaugios ir kad farmacijos įmonės slepia vaistus nuo vėžio.

D. R. Grimesas apskaičiavo ir padarė išvadą, kad visoms keturioms sąmokslo teorijoms atskleisti prireiktų mažiau nei 4 metų. Tam, kad „Apollo“ misijos konspiracija išliktų paslaptimi, reikėtų 411 000 žmonių – būtent tiek žmonių dirbo NASA 1965-aisiais. D. R. Grimesas paskaičiavo, kad ši paslaptis būtų išaiškėjusi per 3,68 metų - tai yra prieš daugelį metų. Net ir tuomet tokį melą išlaikyti paslaptyje būtų buvę nepaprastai sunku.

Anot D. R. Grimeso, klimato kaitos sąmokslo teorija būtų atskleista per 3,7 metų, o ją paslaptimi turėtų laikyti 405 000 žmonių. O sąmokslo teorija apie nesaugias vakcinas būtų atskleista per 3,15 metų.

Tiesa, viskas priklauso nuo skaičių. Jeigu farmacijos kompanijos nebūtų įsivėlusios į šią sąmokslo teoriją, apie ją žinotų tik 22 000 žmonių iš Ligų kontrolės centro bei Pasaulinės sveikatos organizacijos. Tokiu atveju ji išaiškėtų tik per 34,78 metus.

Sąmokslo teorija apie išrastus vaistus nuo vėžio išaiškėtų per 3,17 metų, kadangi apie ją žinotų net 714 000 žmonių.

D. R. Grimesas taip pat apskaičiavo, kiek daugiausiai žmonių reikėtų, kad sąmokslo teorija nebūtų atskleista.

Anot mokslininko išvestos formulės, kuo mažiau žmonių žino apie sąmokslo teoriją, tuo ji ilgiau išgyvena. Kad sąmokslo teorija išgyventų daugiau nei 5 metus, apie ją turėtų žinoti ne daugiau nei 2521 žmogus, o kad ji išgyventų 25 metus, apie ją turėtų žinoti ne daugiau nei 502 žmonės.

Didžiulės sąmokslo teorijos greitai išaiškėja, jas turėtų saugoti labai didelis žmonių skaičius ir niekam apie ją neprasitarti. Tad kodėl sąmokslo teorijos taip plinta žmonių tarpe?

Vyriausiasis mokslinio žurnalo „Science Inquirer“ redaktorius Benjaminas Radfordas sako, kad dauguma sąmokslo teorijų savyje turi mažą dalelę tiesos.

Be to, žmonės žino, kad valdžia gali daryti blogus dalykus ir visa tai slėpti. Ši tikimybė verčia žmones abejoti valdininkų žodžiais, o šios abejonės išsivysto į didžiules sąmokslo teorijas.

Sąmokslo teorijos, susijusios su medicina, yra linkusios plisti labiau, kadangi jos yra emociškesnės, susijusios su žmogaus sveikata ar net gyvybe.

Vis dėlto, D. R. Grimesas sako, kad jo formulė galutinai nepašalina tikimybės, kad sąmokslo teorija iš tikrųjų yra teisinga. Sąmokslo teorijos visuomet egzistuoja. Jų skleidėjus galime vadinti paranojiškais, tačiau galėjome apie juos taip pat kalbėti, kai buvo teigiama, kad JAV Nacionalinė saugumo tarnyba šnipinėja interneto vartotojus.

Taigi, kiekvienas iš mūsų turėtų klausti ne „ar sąmokslos teorijos egzistuoja?“, bet „kokia tikimybė, kad sąmokslo teorija yra teisinga?“. D. R. Grimesas nemano, kad jo formulės padės sąmokslų teoretikams persigalvoti, tačiau tikisi, kad ji padės susimąstyti visuomenei.