Mokslas pagaliau tai pasiekė - Jorko Universitete apgintas mokslinis darbas apie internetinius „memus“

Anglų kalbą studijavęs Porchas neslepia, kad memai jam visą laiką buvo labai svarbūs. Jam jie ir juokingi, ir įdomūs akademine prasme. Iš pažiūros bereikšmiai paveikslėliai savyje neša nemažą prasmę, kuri yra keičiama šiam atvaizdui keliaujant nuo vieno interneto vartotojo prie kito. Memus supa ištisa kultūra, kuri kuria turinį ant anksčiau pastatytų pamatų. Nežinančiam šių pradmenų kai kurie memai atrodo tiesiog absurdiški, nors jų prasmė pradėta gvildenti anksčiau sukurtuose paveikslėliuose. Kitaip tariant, memai yra auganti komunikacijos forma, kuri įtraukia žmones, nes praleidus vieną, kito gali ir nebesuprasti.

Jorko Universiteto profesorė Helena Smith teigia, kad komunikacijos formų tyrimai yra labai svarbi ir kiek primiršta mokslo sritis. Tai, kaip žmonės kuria ir perduoda įvairias prasmes, yra centrinis literatūros tyrimų objektas. Pasak mokslininkės, Porchas savo darbe rėmėsi ilga komunikacijos tyrimų tradicija ir jo tyrimas yra labai naudingas ir aktualus.

Porchas į memus pažiūrėjo iš dviejų pusių. Visų pirma jis norėjo išsiaiškinti, kaip jie prasidėjo ir kokie yra dabar. Kokios žinutės jais siunčiamos ir kodėl jie tokie populiarūs. Porchas tikslios memų atsiradimo datos surasti negalėjo, tačiau jo trumpa analizė parodė, kad pradžia būtų galima laikyti trumpus primityvius komiksus, kadaise atvaizdavusius realias gyvenimiškas situacijas ar išgalvotus juokingus siužetus („Rage comics“). Pasak Porcho, dabar memai yra visai kitokie. Jų slepiama prasmė dabar nebėra tokia akivaizdi be konteksto suvokimo. Jam pačiam labiausiai patinka tie memai, kurie yra visiškai absurdiški. Jis juos vadina „post-ironijos“ memais. Juose dažnai paliekama gramatinių klaidų, o pati mintis yra tokia pat svarbi kaip ir absurdiška jos pateikimo forma. Būtent tokių juokų, nežinant memų tendencijų, ir neįmanoma suprasti. Juokingiausia tai, kad, kaip sako Porchas, tie, kurie tokių memų nesupranta, visai nieko ir nepraranda.

Kita šio mokslinio darbo pusė buvo skirta memams kaip politinio diskurso atspindėjimo priemonei. Porchas pastebi, kad jauni žmonės, tokie kaip jis, nemažai sužino vartydami memų puslapius. Visos aktualiausios naujienos - ar tai būtų nacionalinė tragedija, ar garsaus aktoriaus mirtis, ar nevykusi politiko kalba - nugula į įvairiausių formų memus. Tai, pasak tyrimo autoriaus, gali būti ir teigiamas ir neigiamas memų poveikis. Viena vertus, jauni žmonės, kurie įprastai nesidomi naujienomis, yra sudominami, o kartais įtraukiami ir į diskusiją. Tačiau kita vertus, memų pateikimo forma kai kurias formas gali marginalizuoti, paversti tik juokinga ir nereikšminga tema.

Juliano Porcho tyrimas buvo apdovanotas už tai, kad pirmasis universitete gvildeno tokią temą. Pats Porchas dar svarsto, ar tęs studijas ir kokią temą nagrinėtų vėliau, tačiau dabar dirba universitete ir toliau naršo po memų puslapius. Pasak jo, memai niekada nedings, bent jau artimiausioje ateityje tai tikrai, nes jų gebėjimas plisti labai greitai puikiai sutampa su šiuolaikinėmis socialinių tinklų galimybėmis ir poreikiais.