Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas |
Prieš penkis metus atrodė, kad jau tuoj tuoj atrasime gyvybę už mūsų sistemos ribų. 2012-ųjų pradžioje mokslininkai Kepler teleskopu rado daugiau nei 800 planetų už Saulės sistemos ribų – nuo pirmosios egzoplanetos atradimo 1995-aisiais nepraėjus nė dešimtmečiui. Tokiais tempais ieškant, juk bent vienoje turėtų būti tinkamos gyvybei sąlygos, argi ne?
Ateiviai po penkių metųNuo tada mokslininkai atrado tūkstančius egzoplanetų. 2014 m., Kepleris aptiko pirmąją, potencialiai gyvenamą, kiek galima spręsti iš dydžio ir atstumo iki savo žvaigždės. 2017 metais mokslininkai pranešė apie kelias planetas (ir vieną planetų sistemą), kur atrodytų, gyvybei sąlygos palankios. Bet kol kas, apie tikrus nežemiškus ateivius jokių žinių. Gal tai ne taip jau ir blogai. Tikrai nėra žinoma, ar susitikimas su nežemiška gyvybe žmonijai išeitų į naudą.
Gigantiški teleskopai 2012 metaisEuropos Pietinei observatorijai priklausančio Labai didelio teleskopo ( Very Large Telescope – VLT), pavadinimas nelabai išradingas, bet nors tikslus. Iš tiesų VLT yra keturi atskiri teleskopai, kurie 1012 metais buvo sujungti į didžiulį 130 metrų virtualų veidrodį. Atspindžio technikos veidrodžio dydį padidina; kiekvieno atskiro teleskopo veidrodžio skersmuo ~8,2m. Tuomet tai buvo didžiausias optinis teleskopas pasaulyje, kuriuo mokslininkai galėjo gauti atvaizdus objektų, kurie nebūtinai apskriti – galaktikų ir naujai užgimusių žvaigždžių. Gigantiški teleskopai po penkių metų2017 metais ESO pradėjo statyti dar didesnį optinį teleskopą Čilėje. Jo veidrodis bus 39 metrų skersmens ir atitinkamai pavadintas Itin didelis teleskopas (Extremely Large Telescope – ELT). Mauna Kea, Havajuose, statomas Trisdešimties metrų teleskopas (Thirty Meter Telescope), kurios skersmuo, nesunku atspėti, 30 metrų, o Čilėje dar statomas Milžiniškas Magelano teleskopas (Giant Magellan Telescope) kurio skersmuo – 24,5 m. Smegenų ir kompiuterio sąsaja 20122012 m, Brown universiteto tyrėjai paskelbė, kad du paralyžiuoti pacientai, vien savo protu valdydami robotinę ranką, pateikti sau kavos puodelį. Tai buvo pirmas kartas, kai pacientas smegenų ir kompiuterio sąsaja judino protezą trimatėje erdvėje. Šios pirmosios smegenų ir kompiuterių sąsajos (brain-computer interfaces – BCI) buvo gan primityvios. Galūnių valdymas nebuvo tikslus, iš dalies dėl to, kad mašinos algoritmai, verčiantys neuronų signalus judesiu, naudojo tik vieną naudotojo smegenų regioną. Sudėtingesniems judesiams reikia sudėtingesnių nervinių signalų ir kitų pojūčių. Smegenų ir kompiuterio sąsaja po penkių metųBCI technologija patobulėjo ir dabar naudojami Johns Hopkins universiteto Marylande ir DARPA sukurti smegenimis kontroliuojami robotizuoti rankų protezai, kuriuose yra 26 sąnariai. Daugelis šių sąnarių gali judėti nepriklausomai, kad judesiai būtų tikslesni, ir rankos naudotojas galėtų nukreipti ją visomis kryptimis. Jai kai kurie naudotojai gali pajausti prisilietimą ir spaudimą, ir sklandžiau judėti. Dėvimų ekranų technologija 20122012 metais Google tvirtino, kad kitas naudotojų elektronikos topas bus išmanieji kompiuterizuoti akiniai. Google smarkiai klydo. Akiniai buvo visiškas fiasko ir greitai tapo Silicio slėnio juokų pagrindu. 2015 metais motininė Google kompanija Alphabet oficialiai nusprendė išimti išmaniuosius akiniusiš prekybos, nors verslas vis dar gali juos įsigyti. Dėvimų ekranų technologija po penkių metų2017 metais atliktas įspūdingas akinių programinės technikos atnaujinimas, bet nepanašu, kad projektas bus atgaivintas iki galo. 2016 metų gale išmaniuosius akinius bandė ir Snapchat. Kompanijos Spectaclesbuvo sukurti taip, kad žmonės galėtų naudoti Snapchat programėlę be telefonų, bet jų irgi niekas nenorėjo pirkti. Vaistai ŽIV prevencijai 2012Revoliucinį ŽIV prieškontaktinės profilaktikos (pre-exposure prophylaxis – PrEP) gydymą JAV FDA pirmą kartą patvirtino 2012 metais. Šis vaistas, Truvada, turi būti naudojamas su kitais antiretrovirusiniais vaistais. Vaistai ŽIV prevencijai po penkių metųPastarųjų penkių metų statistika rodo, kad PrEP veikia ~99% atvejų. Nors tikslus prevencijos lygis kiek neaiškus (mokasienė), tačiau, panašu PrEP iš tiesų veikia gerai. Kitos ŽIV vakcinos nė iš tolo nebuvo tokios sėkmingos. 2017 metais tyrėjai paskelbė viltingus klinikinių tyrimų rezultatus, gautus, išbandant naują vakciną, sukurtą taip, kad susitvarkytų su sparčia ŽIV evoliucija. Tačiau iš kitų keturių tokio tipo vakcinų bandymų trys nepavyko. Kaip bebūtų, iš dalies dėl PrEP, naujų ŽIV atvejų skaičius pasaulyje mažėja; 2015 metais buvo kiek daugiau nei 2 milijonai naujų atvejų, palyginus su 3,5 mln naujų atvejų epidemijos apogėjuje, prieš 20 metų. Dauguma naujų atvejų koncentruojasi pietiniuose Afrikos regionuose. Katherine Ellen Foley ▲
|