Dešifravimo ir šifravimo algortimai
.


Žmonės smalsūs, jiems paslaptys patinka – tiek turėti savas, tiek šniukštinėti svetimas. Nenuostabu, kad per civilizacijos tūkstantmečius žmonės šiuos užsiėmimus ištobulino. Ir dabar


Kriptografija (iš gr. κρυπτός, kryptó s 'paslėptas' + gr. γράφειν, graphein 'rašyti') – mokslas, tiriantis informacijos užšifravimo ir iššifravimo metodus. Tiek senovėje, tiek dabar kriptografija gali būti naudojama apsaugoti ypač slaptas bendravimo formas – šnipų ar diplomatų siunčiamus pranešimus ir panašiai. Atsiradus internetui šis mokslas tapo ypač svarbus slaptos informacijos saugojimui bei jos siuntimui atvirais tinklais.


Augant informacijos esančios pasauliniame tinkle kiekiui, didėja ir spartesnės bei saugesnės komunikacijos poreikis. Tačiau patenkinti jį tobulinant esamas telekomunikacijos technologijas tampa vis sunkiau, todėl į pagalbą reikia pasitelkti kvantinę mechaniką, rašoma Phys.org.


Stenografija po truputį išstumiama į praeitį. Panašu, kad artimiausiu metu tokios specialybės poreikio apskritai nebeliks, nes jau netoli ta diena, kai stenografistus pakeis aukštųjų technologijų įrenginiai.


Masačūsetso Technologijos instituto (MIT) mokslininkai sukūrė kompiuterinę programą, kuri vos per porą valandų iššifravo mirusią semitų kalbų grupei priklausančią ugaritų kalbą, pranešė „Physorg.com“.
|
||