Nuo džiazo ėjo iš proto, bet kokainas viską apvertė aukštyn kojomis: kaip narkotikai keičia skonį muzikai?

Aišku, tai, kad studentai buvo apsvaigę, buvo tik nepatvirtintas gandas. Tačiau aplinkiniams tai buvo vieša paslaptis, o ir tyrimo tema diktavo tokią akivaizdžią išvadą. Na koks skirtumas, kokia muzika patinka pelėms?

Visgi tiriamasis darbas buvo gerai parašytas ir jauni mokslininkai atidžiai sekė metodologines nuostatas. Taigi, tyrimas buvo pripažintas, publikuojamas žurnaluose ir cituojamas kituose moksliniuose darbuose. Idėja taip pat nėra visiškai kvaila. Seniai pastebėta, kad įvairius narkotikus vartojantys žmonės yra linkę prie tam tikrų žanrų - kokaino mėgėjai mėgsta vienokią muziką, o marihuanos rūkytojai - kitokią. Tai kas nutiko su tomis pelėmis?

Mokslininkai jas patalpino į narvelį, kuriame nuolat grojo vienas Mileso Daviso kūrinys. Davisas, žinia, buvo džiazo trimitininkas, savo laiku buvęs labai populiarus. Tačiau pelėms nebuvo leista klausytis viso albumo - ta pati daina buvo grojama vis iš naujo net pusantros valandos. Peles tai vedė iš proto - jos lakstė ratais ir bandė ištrūkti. Tačiau ir praėjus 90 minučių koncertas nesibaigė - mokslininkai įjungė Bethoveno „Fur Elise“, kuris taip pat grojo pusantros valandos. Tuomet atėjo užtarnautas poilsis.

Mokslininkai tuomet atliko dar kelis bandymus ir įsitikino, kad pelės labiausiai mėgsta tylą. Tačiau jei tenka rinktis tarp tų dviejų muzikos kūrinių, jos pasirinkdavo Bethoveną. Klasikinė muzika joms, tikriausiai, pasirodė labiau sofistikuota nei džiazas. Tačiau tada į laboratoriją atkeliavo kokainas.

Kokaino tirpalas pelėms buvo leidžiamas visą savaitę. Po to eksperimentas buvo pakartotas. Tik dabar pelės mieliau rinkosi Daviso kūrinį ir ne tik kaip mažesnę blogybę - jos tiesiog dievino džiazą. Davisas pelėms staiga tapo geresniu už tylą. Ir galite tai vertinti kaip tik norite- kokainas kažką smegenyse pakeičia taip, kad muzikinis skonis tiesiog apsiverčia.