| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas |
Mokslininkai teigia, kad tikroje „Mona Lisa“ istorijoje nėra jokios romantikos, o tai ką matote iš tikro, gali sukelti net ir užuojautą
| ||
|
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
(
(
2018 metų rugsėjo parengtoje ataskaitoje mokslininkai pateikia išvadų, kokiomis ligomis, sprendžiant iš paveikslo, galėjo sirgti Lisa Gherardini – moteris, pavaizduota Leonardo da Vinci paveiksle „Mona Lisa“. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! „Mona Lisa“, dar žinoma kaip „La Gioconda“, daugybę metų žavi tiek menininkus, tiek mokslininkus, tiek medikus, tiek vagis. Turtingas prekiautojas šilku iš Florencijos Francesco del Gioconda paprašė L. da Vinci nutapyti jo žmonos portretą, kai ši 1502 metais jam pagimdė pirmagimę dukrą Andreą. Nors įrodymai ir nenuoseklūs, vyrauja nuomonė, kad paveikslas pradėtas tapyti 1503 metais. 1516 metais jis buvo nugabentas į Prancūziją, kur ir užbaigtas. Galiausiai jis papuošė karaliaus Pranciškaus I rūmus, o nuo 1797 metų eksponuojamas Luvre. „Mona Lisa“ žiniasklaidos dėmesio centre atsidūrė 2004 metais, kai grupelė reumatologų ir endokrinologų pateikė išvadą, esą paveiksle vaizduojama moteris (dėl matomų odos pakitimų ir patinusių rankų) galėjusi sirgti širdies liga ar turėjo lipidų sutrikimą. Mokslininkai pareiškė, kad Lisos Gherardini mirties priežastimi galėjo tapti aterosklerozė ir hiperlipidermija. Jie taip pat iškėlė versiją, jog garsioji „Monos Lisos šypsena gali būti ne kas kita, o veidinio nervo neuropatijos arba Bello paralyžiaus rezultatas, rašoma sci-news.com. Apžiūrėję paveikslą, mokslininkai Mandeepas Mehra ir Hilary Campbell nustatė, jog iki 63 metų gyvenusi L. Gherardini turėjo padidėjusią skydliaukę. „Monos Lisos“ mįslę galima įminti per paprasčiausią su padidėjusia skydliauke susijusia ligą. Būtent jos lemiami netobulai padėjo sukurti meno kūrinį gaubiančią paslaptį“, – teigia M. Mehra. Jei L. Gherardini būtų sirgusi širdies liga ar turėjusi lipidų sutrikimą, anot ekspertų, ji veikiausiai nebūtų išgyvenusi iki 63 metų. M. Mehra sako, kad akivaizdūs įrodymai, jog moteriai buvo sutrikusi skydliaukės veikla, yra ploni plaukai ir pageltusi oda. „To meto italai su maistu gaudavo per mažai jodo, tad neretai kildavo skydliaukės problemų. Padidėjusi skydliaukė vaizduojama ne viename to meto paveiksle. Be to, L. Gherardini pozuoja neseniai pagimdžiusi, o tai reiškia, jo tuo metu galėjo sirgti ir skydliaukės uždegimu“, – sako f M. Mehra. | ||||||
Įdomiausi
.png)
250
(3)
.png)
.png)
.png)
