Elektronas vis dar apvalus ir tai stabdo mokslą

Praėjusio mėnesio gale Harvarde buvo atliktas pasaulio fizikai svarbus eksperimentas Advanced Cold Molecule Electron Electric Dipole Moment. Bet kadangi jo esmę ir rezultatus išaiškinti ne taip paprasta, į žiniasklaidą informacija skverbiasi neskubriai. Mokslininkai dar kartą pabandė „išvysti“ ir išmatuoti elektrono formą, tačiau instrumentų tikslumo visgi neužteko ir todėl elektronas tebelieka „apvalus“.

Iš pradžių elektronas buvo įsivaizduojamas kaip erdvės taškas, be konstrukcijos ir formos, bet su aiškiu neigiamu krūviu. Vėliau, vystantis mokslui, jam dar buvo priskirtas nedidelis kampinis momentas ir visai mažutėlis magnetinis laukas, ir tai sukėlė problemą. Kad rastųsi magnetinis laukas, reikia dviejų skirtingų polių, nors truputį vienas nuo kito atitraukti. Tai yra, elektronas privalo turėti, kad ir patį menkiausią, skersmenį – dalelių fizikoje šis parametras vadinamas elektriniu dipoliniu momentu (EDM).

Nuo EDM priklauso ir elektrono dydis, ir forma. Pavyzdžiui, jis gali būti panašus į kriaušę ar regbio kamuolį. Standartinis modelis prognozuoja, kad taip ir yra — netgi suskaičiuota teorinė EDM reikšmė: 10^-38 cm. Teliko patvirtinti, o dar geriau, paneigti tai praktikoje, ir gauti naujus duomenis. Deja, nors Harvardo fizikams ir pavyko išmatuoti EDM beprecedenčiu 10^-29 cm tikslumu, tačiau vis viena „išvydo“ tik apskritimą. Todė oficialiai elektronas – apvalus, nors tai ir paradoksas.

Kodėl toks nusivylimas? Kad elektronas įgautų sudėtingą formą, jį turi veikti iki šiol dar nežinomos subatominės dalelės, kurias labai maga surasti — ar bent jau patvirtinti, kad jos iš tiesų egzistuoja ir daro įtaką mikropasauliui. Be to, elektrono EDM aprašančiame Standartiniame modelyje pilna spragų, ir fizikai teoretikai seniai svajoja gauti svarią priežastį oficialiai paneigti jo postulatus, kad galėtų pasiūlyti naujus modelius ir teorijas. Deja, elektronas vis dar apvalus.