Esate netvarkingas, dažnai nerimaujate ir reguliariai, bet nedideliais kiekiais vartojate alkoholį? 17 moksliniais tyrimais patvirtintų ženklų, kad ko gero esate protingesnis, nei manote

Tokią šimtmečių senumo išmintį patvirtino ir Kornelio universiteto (JAV) socialinės psichologijos ekspertai Davidas Dunningas ir Justinas Krugeris, atlikę savo tyrimą. Ir netgi reiškiniui, kai mažiausiai išmanantys žmonės nori pasirodyti kaip didžiausi visažiniai, yra suteiktas Dunningo-Krugerio efekto pavadinimas.

Taigi, jeigu abejojate savo intelektu, tai veikiausiai jau yra pirmasis požymis, kad nesate kvailas. Ar bent jau pakankamai protingas, kad suprastumėte savo proto ribas.

O štai dar keletas subtilių ženklų, kurie byloja, kad galite būti gerokai protingesnis, nei manote.

Mokėtės muzikos

Moksliniai tyrimai rodo, kad muzika padeda vaikų protams vystytis iškart keliomis kryptimis. 2011 m. atliktas tyrimas, kurio metu vertintas 4–6 metų vaikų verbalinis intelektas, parodė, kad testų rezultatai pradeda gerėti jau po mėnesio muzikos pamokų.

2004 m. tyrimu, kuriam vadovavo Glennas Schellenbergas, nustatyta, kad šešiamečiai, devynis mėnesius mokęsi groti klavišiniais arba dainuoti, turėjo aukštesnį intelektą nei tokio paties amžiaus vaikai, lankę dramos būrelius ar visai nesimokę jokių menų.

Tuo metu 2013 m. atliktas tyrimas, kuriam taip pat vadovavo G.Schellenbergas, parodė, kad aukščiausių rezultatų moksluose dažniau pasiekia tie vaikai, kurie yra mokęsi muzikos. Kitaip tariant, muzikos mokymasis realiame pasaulyje gali tik padidinti ir taip jau turimą intelektinį pranašumą.

Esate vyriausias vaikas šeimoje

Vieno tyrimo metu nustatyta, kad vyriausias vaikas šeimoje paprastai būna protingesnis, tačiau tai nėra susiję su genetika.

Norvegijos epidemiologai, vertindami kariuomenės įrašuose esančią informaciją, vertino beveik 250 tūkst. karių, gimusių tarp 1967 ir 1976 m., gimimo eilės šeimoje, sveikatos būsenos ir intelekto koeficiento sąsajas. Rezultatai parodė, kad vidutinis pirmagimio intelekto koeficientas yra 103, antro vaiko – 100, trečio – 99.

„New York Times“ rašė: „Naujieji atradimai iš didelės svarbos tyrimo, publikuoto 2007 m. birželį, parodė, kad vyriausias vaikas šeimoje turi nedidelį, bet statistiškai reikšmingą pranašumą IQ srityje – vidutiniškai trimis koeficiento taškais daugiau už antrą vaiką šeimoje. Taip pat nustatyta, kad skirtumas randasi ne dėl biologinių veiksnių, o dėl psichologinės sąveikos tarp tėvų ir vaikų.“

Dėl šios ir kitų priežasčių pirmagimiams gyvenimai susiklosto sėkmingiau nei broliams ir seserims (tačiau skirtumas nebūna labai ryškus).

Esate lieknas

2006 m. atliktame tyrime mokslininkai penkerius metus testais periodiškai tyrė 2200 suaugusių asmenų intelektą. Rezultatai rodo, kad kuo labiau pūtėsi liemens linija, tuo labiau traukėsi intelektiniai gebėjimai.

Panašiu metu publikuotas ir kitas tyrimas, kurio autoriai nustatė, jog vienuolikmečiai, kuriems prasčiau sekėsi žodiniuose ir rašytiniuose testuose, dažniau už kitus bendraamžius turėdavo kovoti su nutukimu sulaukus penkto gyvenimo dešimtmečio.

Tyrimo autoriai teigė, kad protingesni vaikai galbūt dažniau siekė geresnių išsilavinimo galimybių, pasiekė aukštesnės visuomeninės padėties, gavo geriau apmokamus darbus, todėl turėjo daugiau galimybių pasirūpinti ir savo sveikata nei bendraamžiai, kuriems intelekto testuose sekėsi prasčiau.

O kiek naujesnis tyrimas parodė, kad žemesnis ikimokyklinio amžiaus vaikų IQ vertinimas yra siejamas su aukštesniu kūno masės indeksu (KMI). Tie patys mokslininkai tvirtino, jog svarbi ir aplinka, kurioje vaikai augo, nes IQ ir KMI tarpusavio ryšį palaikė socialinė-ekonominė padėtis.

Auginate katiną

2014 m. atliktas 600 koledžo studentų tyrimas leido nustatyti, kad asmenys, kurie save vadino „šunų mylėtojais“, buvo labiau linkę į bendravimą nei „kačių mylėtojai“ – tokius duomenis pateikė testo, kuriuo buvo tiriami asmenybės bruožai ir intelektas, rezultatai.

Tame pačiame teste „kačių mylėtojai“ pasiekė geresnį rezultatą intelekto vertinimo dalyje.

Buvote maitinamas krūtimi

2007 m. publikuotas tyrimas leidžia daryti prielaidą, kad vaikai, kurie buvo maitinami krūtimi, užauga protingesni.

Dviejuose tyrimuose mokslininkai vertino daugiau nei 3000 vaikų, augusių JK ir Naujojoje Zelandijoje. Tie vaikai, kurie buvo maitinami krūtimi, vėliau IQ testuose rinko beveik 7 balais daugiau už vaikus, kurių krūtimi niekas nemaitino – bet tai galiojo tik tuo atveju, jeigu jie turėjo specifinę geno FADS2 versiją (eksperimento imtyje ją turėjo po panašią dalį tiriamųjų ir vienoje, ir kitoje grupėje).

Norint išsiaiškinti FADS2, maitinimo krūtimi ir IQ tarpusavio ryšį riekės įdėti papildomo darbo, pažymi tyrimo autoriai.

Esate vartoję rekreacinių narkotikų

2012 m. atliktas daugiau nei 6000 britų, gimusių 1958 metais, tyrimas leido aptikti ryšį tarp aukštesnio IQ vaikystėje ir nelegalių narkotikų medžiagų vartojimo suaugus.

„Dideliame populiacijos kohortos tyrime nustatyta, kad aukštesnis IQ būnant 11 metų yra siejamas su didesne tikimybe vartoti tam tikrus nelegalius narkotikus po 31 metų“, – rašė tyrimo autoriai Jamesas W.White'as, Catharine R.Gale ir Davidas Batty.

Jie priėjo prie išvados, kad „priešingai, nei nurodo daugelis tyrimų, siejančių vaikystės IQ ir sveikatą vėlesniame amžiuje, aukštesnis vaikystės IQ gali lemti išsivystymą elgsenų, kurios yra potencialiai žalingos sveikatai (pvz., nesaikingas alkoholio vartojimas, narkotikų vartojimas).“

Esate kairiarankis

Kairiarankiškumas anksčiau buvo siejamas su nusikalstamumu, o mokslininkai vis dar negali aiškiai pasakyti, ar iš tiesų tarp nusikaltėlių kairiarankių yra daugiau – ir kodėl.

Tačiau naujesni tyrimai kairiarankiškumą sieja su „divergentišku mąstymu“ – tokia kūrybingumo forma, kuri leidžia sukurti naujoviškas idėjas iš turimų instrukcijų. Na, bent jau vyrams.

Apžvelgdama 1995 metais publikuotą mokslinį darbą, leidinio „New Yorker“ žurnalistė Maria Konnikova rašė: „kuo labiau išreikštas kairiarankiškumas yra vyrų grupėje, tuo geriau jiems sekasi divergentinio mąstymo testuose.“

Pavyzdžiui, kairiarankiai sėkmingiau sukombinuoja du įprastus objektus neįprastais būdais, kad gautų trečią objektą – pavyzdžiui, iš baslio ir skardinės gali pagaminti inkilą. Jie taip pat sėkmingiau grupuodavo žodžius iš sąrašo į kaip įmanoma didesnį kategorijų kiekį.

Esate aukštas

2008 metais Prinstono universitete atliktas tūkstančių žmonių tyrimas parodė, kad aukštesnių žmonių IQ vertinimas vaikystėje buvo geresnis, o uždarbis suaugus – didesnis.

Mokslininkai rašė: „nuo pat trejų metų – dar iki to laiko, kai vaiką kaip nors galėjo paveikti mokyklinis ugdymas – ir visą vaikystę aukštesni vaikai kognityviniuose testuose pasirodydavo reikšmingai geriau.“

Reguliariai vartojate alkoholį

Evoliucinės psichologijos ekspertas Satoshi Kanazawa su kolegomis nustatė, kad britai ir amerikiečiai, kurie vaikystėje surinkdavo aukštesnius įvertinimus IQ testuose, suaugę vartodavo daugiau alkoholio už tuos, kurių vertinimai buvo menkesni.

Anksti išmokote skaityti

2012 m. JK mokslininkai tyrė beveik 2000 identiškų dvynių porų ir nustatė, kad tas brolis ar sesė, kuris skaityti išmoko anksčiau, sugebėdavo pasiekti geresnių įvertinimų kognityvinių gebėjimų testuose.

Tyrimo autoriai kelia prielaidą, kad skaitymas ankstyvame amžiuje skatina ir verbalinius, ir neverbalinius (pvz., mąstymo) gebėjimus, o ne atvirkščiai (t. y., ne geresni gebėjimai skatina pradėti skaityti anksčiau).

Dažnai nerimaujate

Vis daugiau tyrimų parodo, kad nerimauti linkę asmenys tam tikrais atžvilgiais gali būti protingesni už kitus. Keletą tyrimų, kuriuose buvo analizuojamas nerimas, apžvelgė leidinys „Slate“.

Pavyzdžiui, viename tyrime mokslininkai paprašė 126 studentų užpildyti klausimynus, kuriuose jie turėjo nurodyti, kaip dažnai patiria nerimą. Jie taip pat turėjo nurodyti, kaip dažnai pasineria į apmąstymus, kaip dažnai svarsto apie juos nuliūdinusios situacijos įvairius aspektus.

Rezultatai parodė, kad žmonės, kurie linkę nerimauti ir pasinerti į apmąstymus, būna vertinami kur kas aukštesniais balais atliekant verbalinį intelektą matuojančius testus, o žmonės, kurie nerimavo mažiau, gaudavo aukštesnius balus neverbalinio intelekto testuose.

Jūsų geras humoro jausmas

Viename tyrime 400 psichologijos studentų atliko intelekto testą, kuriuo buvo matuojami abstraktaus mąstymo gebėjimai ir verbalinis intelektas.

Jų buvo paprašyta sukurti titrus keliems niujorkiečių animaciniams filmams, vėliau tuos titrus vertino nepriklausomi kritikai. Kaip ir tikėtasi, protingesnių studentų titrai buvo įvertinti kaip juokingesni.

Esate smalsus

Londono universiteto (JK) verslo psichologijos profesorius Tomasas Chamorro-Premuzi leidiniui „Harvard Business Review“ parašė straipsnį, kuriame aptarė, kaip smalsumo koeficientas ir „alkanas protas“ lemia žinių siekimą.

Apie smalsumo koeficientą (CQ) profesorius rašė: „jis ištirtas ne taip visapusiškai, kaip IQ ar EQ, tačiau esama įrodymų, leidžiančių teigti, kad jis ne mažiau svarbus sprendžiant kompleksiškus klausimus. Pirma, asmenys su aukštesniu CQ yra labiau tolerantiški dviprasmybėms. Toks subtilus, rafinuotas, niuansų turintis mąstymo stilius apibrėžia visą kompleksiškumo esmę. Antra, CQ lemia aukštesnį investicijų į intelektą lygį ir gausesnį žinių įgijimą, ypač formalaus išsilavinimo srityse, pavyzdžiui, moksle ir mene (pastaba: tai skiriasi nuo IQ rodiklio, kuris apibrėžia gryną intelekto galią).“

Londono Goldsmito universitete atliktas tyrimas parodė, kad intelektinės investicijos (arba tai, kaip žmonės investuoja savo laiką ir pastangas į savo intelektinę raidą) yra itin svarbi kognityvinio tobulėjimo dalis.

Esate netvarkingas

Minesotos universiteto (JAV) Carlsono vadybos mokyklos specialistės Kathleen Vohs žurnale „Psychological Science“ publikuotame straipsnyje išaiškinama, kad darbas netvarkingame kambaryje skatina kūrybingumą.

Jos tyrimo, kuriame dalyvavo 48 žmonės, metu dalyvių buvo prašoma sugalvoti neįprastų stalo teniso kamuoliuko panaudojimo būdų. 24 žmonės, dirbę steriliai sutvarkytuose kambariuose, sugalvojo reikšmingai mažesnį kiekį kūrybingų atsakymų nei žmonės, dirbę netvarkinguose kambariuose.

Taigi, jeigu niekaip nesugebate nuo stalo nukrauti jau nebereikalingų daiktų, galite teisintis kiekvienam, jog taip skatinate savo kūrybingumą ir inovatyvų mąstymą.

Neturėjote lytinių santykių iki vidurinės mokyklos baigimo

Moksleiviai su aukštesniu intelekto koeficientu rečiau būna turėję lytinių santykių nei bendraamžiai su žemesniu IQ. Tokias išvadas pateikė Šiaurės Karolinos universiteto (JAV) mokslininkai. Tyrime dalyvavo 12 000 moksleivių nuo 7 iki 12 klasės.

Maža to – moksleiviai su aukštesniu IQ ne tik tausojo nekaltybę, jie dažniau buvo ir nesibučiavę ar net nesilaikę už rankų su dominančiu partneriu.

Mokslo tinklaraštyje „Gene Expression“ tokiai tendencijai pateikiama net keletas paaiškinimų, įskaitant iškėlimą idėjos, kad protingų žmonių įgimtas lytinis aktyvumas yra žemesnis, jie mažiau linkę į riziką arba tiesiog nesugeba susirasti jiems tinkamo lytinio partnerio.

Esate pelėda

Vienas tyrimas, kurį publikavo leidinys „Personality and Individual Differences“, nustatė, kad kompensavus visus kitus veiksnius pelėdos intelekto atžvilgiu yra pranašesnės už vieversius.

Tyrime daroma išvada, jog etnografiniai įrodymai rodo, kad „naktinis aktyvumas“ senovėje buvo retesnis. Tai reiškia, kad vėlyvu metu įvairia veikla užsiimdavo protingesni žmonės, nes būtent tokie žmonės yra linkę „diegti evoliucines naujoves.“

Jums nereikia stengtis

Tai dar nereiškia, kad tingumas yra protingumo ženklas. Bet sąžininga būtų pasakyti, jog protingiems žmonėms reikia stengtis mažiau, kad pasiektų tą patį rezultatą, kaip ir „sunkiai dirbantys“ žmonės, nepaliaujamai vystantys savo įgūdžius tam tikroje srityje.

Psichologai Davidas Hambrickas ir Elizabeth Meinz leidinio „New York Times“ nuomonių skiltyje publikavo straipsnį, kuriame citavo Vanderbilto universiteto (JAV) mokslinį tyrimą apie itin intelektualius jaunus žmones.

Tyrimo metu buvo stebėti 2000 žmonių, kurie iki 13 metų pateko į aukščiausią 1 procentą pagal standartizuotus žinių patikrinimus.

Psichologai nurodė, kad „įdomiausias tyrimo atradimas buvo tas, jog lyginant su tyrimo dalyviais, patekusiais į 99,1 procentilę pagal intelektą, tie dalyviai, kurie priklausė 99,9 procentilei (itin talentingų) nuo 3 iki 5 kartų dažniau įgydavo daktaro laipsnį, registruodavo patentą, publikuodavo mokslinį straipsnį ar literatūros darbą. Aukštas intelektinių gebėjimų lygis suteikia milžinišką pranašumą realiame pasaulyje.“

Jie darė išvadą, kad nors siekis tapti protingesniu visada pagirtinas, tačiau esama tam tikrų įgimtų dalykų, kurių išmokti neįmanoma.