TOP 10 svarbiausių 2018 metų mokslo naujienų: žmonijos istoriją keičiantys atradimai ir grėsmingi perspėjimai

BBC parengė svarbiausių 2018 metų mokslo naujienų dešimtuką.

Saugesnė riba, sušvelninsianti visuotinio atšilimo pasekmes

Visuotinis temperatūros pakilimas 2 °C iki šio amžiaus pabaigos ilgą laiką buvo vertintas kaip sąlyga, duosianti pradžią pragaištingai klimato kaitai. Mokslininkai be paliovos aiškino, kaip svarbu neperžengti šios pavojingos ribos, norint išvengti drastiškų pasaulio klimato atšilimo pasekmių.

Jau kalbama ir apie dar žemesnę – 1,5 °C ribą. Spalio mėnesį klimatologai paskelbė išsamią ataskaitą, kurioje nuodugniai išdėstė, kokių perspektyvų galima tikėtis laikantis šio dar griežtesnio apribojimo.

Kaip rašo BBC, sėkmės atveju keli milijonai žmonių netaps benamiais dėl pakilusio jūros lygio, daug mažesnis skaičius Žemės gyventojų patirs vandens deficitą ir mažiau gyvybės rūšių atsidurs ties išnykimo riba.

Seniausi Žemės gyvūnai

Šiandien planetoje veisiasi daugiau nei milijonas neįtikėtinai skirtingų gyvūnų rūšių. Jų įvairovę pakankamai gerai iliustruoja gigantiškų mėlynųjų banginių ir po mūsų kojomis krutančių kirminų pavyzdžiai.

Vis dėlto paslaptis, gaubianti ankstyvą jų evoliucijos stadiją iš vienaląsčių pirmtakų, lig šiol neįminta. Vykdant ankstyviausių gyvybės rūšių paieškas, daugiausia dėmesio imta skirti gana mįslingai ediakaro biotos pavadinimą gavusiai gyvybės formai, gyvavusiai daugiau nei prieš 500 mln. metų. Tai buvo vieni iš pirmųjų Žemės planetoje gyvenusių sudėtingų organizmų.

Jų vieta pasauliniame gyvybės medyje kol kas neišaiškinta. Šie paslaptingi sutvėrimai kartkartėmis priskiriami kerpėms, kartkartėmis – grybams. Anot kai kurių hipotezių, tai galėtų būti ir tarpinė grandis tarp augalų ir gyvūnų pasaulių.

Rugsėjo mėnesį mokslininkams pavyko ekstrahuoti cholesterolio molekules iš suakmenėjusios ediakaro periodui priskiriamos gyvybės formos – plokščią medūzą primenančios Dickinsonia. Cholesterolis yra vienas iš gyvo organizmo prigimtį įrodančių ženklų, taigi, jo molekulės akivaizdžiai byloja apie tai, kad ediakaro periodo biota laikytina gyvūnų rūšimis.

Gigantiškas plastiko ledkalnis

Pasaulinė plastiko atliekų krizė figūravo tarp aktualiausių 2018 metais gvildentų temų. Ši problema, deja, atrodo tik didesnė kaskart, kai apie ją prabylama. Kovo mėnesį Jungtinės Karalystės vyriausybės iniciatyva parengtoje ataskaitoje nurodoma, kad, nepažabojus šiukšlių išmetimo, vandenyne esančio plastiko kiekis per ateinantį dešimtmetį gali padidėti net tris kartus.

Skvarbiųjų dalelių kilmė

Neutrinus galima pagrįstai laikyti viena iš fundamentaliausių visatos statybinių medžiagų. Šios ypač skvarbios elementariosios dalelės sklando kosmose nesutikdamos beveik jokių kliūčių. Nustatyta, kad vienas neutrinas gali prasiskverbti pro šviesmečio (maždaug 10 trln. kilometrų storio) švino sluoksnį, neatsitrenkdamas nė į vieną atomą.

Daugelis Žemėje sutinkamų neutrinų atskrieja iš Saulės arba Žemės atmosferos. Tačiau vienos ypač didele energija išsiskiriančių neutrinų grupės kilmė iki 2018 metų buvo nežinoma. Liepos mėnesį tarptautinė mokslininkų komanda susiejo ją su tolima galaktika, kurios paleistas dalelių „spindulys“ krypsta tiesiai į Žemę.

Vanduo Marse ir Mėnulyje

Jau žinome, kad Marse yra suledėjusio vandens. Taip pat aptinkama ženklų, bylojančių apie galimą vandens srovių egzistavimą. O štai liepos mėnesį mokslininkai pranešė apie atrastą 20 kilometrų pločio ežerą, plytintį po planetos pietine poliarine ledo kepure.

NASA paleistas marsaeigis „Curiosity“ jau kurį laiką tiria uolienų liekanas, aptinkamas kadaise telkšojusio ežero dugne. Tačiau apie išlikusį vandens objektą anksčiau žinota nebuvo. Tyrimų rezultatai sukėlė tikrą entuziazmą tarp mokslininkų, gana ilgai ieškojusių vandens egzistavimo skysčio pavidalu Marse ženklų.

Rugpjūčio mėnesį pasirodžiusioje publikacijoje buvo pateikta beveik neginčijamų įrodymų, kad ledo esama ir Mėnulio paviršiuje.

Stounhendžą stačiusiųjų likimas

Senovės DNR tyrimai, kuriuos vykdant ekstrahuojama ir analizuojama kadaise mirusių žmonių genetinė medžiaga, pateikė precedento neturinčių įžvalgų į praeities pasaulį. Viena iš didžiausių 2018 metų sensacijų tapo atradimas, kad senasis Britanijos kontingentas prieš maždaug 4,5 tūkst. metų buvo visiškai pakeistas dėl tada prasidėjusios masinės migracijos.

Neolito laikotarpiu gyvenę britai, vos spėję sustatyti garsiuosius Stounhendžo akmenis, buvo nusiaubti naujakurių – piltuvėlinės keramikos kultūros atstovų. Taigi, vos per kelis šimtus metų buvo visiškai pakeista ne mažiau kaip 90 proc. britų genofondo. Kodėl taip nutiko, kol kas nežinoma. Tarp galimų priežasčių minimos tokios aplinkybės kaip ligos, badas ir įvairūs konfliktai.

Atlikdami kitą 2018 metais aprašytą tyrimą, mokslininkai sugebėjo įrodyti, kad 50 tūkst. metų senumo kaulo fragmentas iš Rusijos priklausė mergaitei, kurios kilmė – pusiau Denisovo žmogaus, pusiau neandertaliečio. Denisovo žmonės ir neandertaliečiai buvo atskiros žmonių pirmtakų gentys, gyvenusios Eurazijoje prieš šiuolaikinio žmogaus biologinei rūšiai – Homo sapiens – paliekant Afriką.

Atšalimą nulėmęs veiksnys

Lapkričio mėnesį mokslininkai identifikavo didžiulį smūginį kraterį po Grenlandijos ledu. 31 kilometro pločio įdubą pavyko nustatyti tyrinėjant salos pamatinių uolienų radarinius vaizdus.

Manoma, kad ne anksčiau kaip prieš maždaug 3 mln. ir ne vėliau kaip prieš 12 tūkst. metų į šią vietą atsitrenkė 1,5 kilometro pločio geležies asteroidas. Nors kai kurie mokslininkai ir abejoja gautų įrodymų pagrįstumu, jau imtos kelti gana intriguojančios hipotezės dėl galimo šio įvykio ryšio su akivaizdaus atšalimo laikotarpiu, pertraukusiu po paskutinio ledynmečio prasidėjusį klimato atšilimą.

Jau gana ilgą laiką manoma, kad temperatūros kritimą galėjo lemti į atmosferą išmestų teršalų blokuojami Saulės spinduliai. Tos taršos priežastis – smūgis, o tiksliau – dūmai ir pelenai, kilę nuo jo sukeltų miškų gaisrų. Jei tolesniais tyrimais pavyks patvirtinti, kad kraterio amžius artimas susidomėjimą keliančiam laikotarpiui, seni debatai gali ir vėl įsiplieksti.

Ankstyvasis egzodas

Remiantis daugybės tyrinėjimų rezultatais, už Afrikos ribų gyvenę žmonių protėviai paliko Senąjį žemyną per vieną prieš 60 tūkst. metų vykusią grandiozinio masto migraciją. Tačiau jau randasi įrodymų, kad pirmieji šiuolaikiniai žmonės (Homo sapiens) iš Afrikos atklydo kiek anksčiau.

Sausio mėnesį mokslininkai paskelbė išvadas, padarytas ištyrus Izraelyje gyvenusio žmogaus žandikaulį. Tas žmogus, anot tyrėjų, mirė prieš 185 tūkst. metų, t. y. dešimtimis tūkstančių metų anksčiau nei prasidėjo migracija. Gauti rezultatai leidžia manyti, kad ankstyvieji bandymai užimti naujas teritorijas tiesiog netapo šiuolaikinio žmogaus įsitvirtinimo Eurazijoje pradžia.

Marso uolienos

Po keletą metų trukusių diskusijų ir vieno nesėkmingo starto Europos ir Jungtinių Valstijų kosmoso agentūros žengė pirmą reikšmingą žingsnį, leisiantį įgyvendinti uolienų atgabenimo iš Marso planus.

Balandžio mėnesį NASA ir EKA pasirašė ketinimų raštą, numatantį pirmos „kelionės į abi puses“ įgyvendinimą. Jei ši rizikinga avantiūra pasiteisins, mokslininkai galės tikėtis rasti atsakymus į esminius Marso istoriją gaubiančius klausimus. Vienas iš jų susijęs su spėjimu, kad toje planetoje seniau egzistavo gyvybė. Geologai, savo ruožtu, galės imtis tikslaus Marse vykusių procesų chronologijos atkūrimo.

Plastikas vandenyje

Tarša plastiku – nors ir nepageidaujamas, tačiau vis dažnesnis kasdien sutinkamas reiškinys. Plastiko jau randama ir geriamajame vandenyje. Remiantis organizacijos „Orb Media“ skelbiamais duomenimis, kiekviename litre pagrindinių geriamojo vandens tiekėjų buteliais parduodamo vandens yra vidutiniškai 10 plastiko dalelių.

Per plačiausio masto tokio pobūdžio tyrimą buvo atlikta vandens, supilstyto į 250 devyniose skirtingose šalyse įsigytus butelius, analizė. Beveik visuose buteliuose buvo aptikta smulkučių plastiko dalelių.

Tolimąją mūsų planetos šiaurę dažnai linkstama laikyti civilizacijos nepaliestais tyrais. Visgi šiemet mokslininkai ėmė skambinti pavojaus varpais dėl palyginti didelės plastiko koncentracijos Arkties ledynuose.

Vos viename litre vandens, gauto ištirpinus Arkties ledą, aptiktų plastiko dalelių skaičius, kaip paaiškėjo, yra didesnis nei tokiame pat kiekyje atviro vandenyno vandens. Mokslininkai teigia, kad būtina nuodugniau ištirti šio fenomeno poveikį zooplanktonui, bestuburiams gyvūnams, žuvims, jūrų paukščiams ir žinduoliams.