Prahos Astronominį laikrodį supa gausybė legendų - jis toks senas ir sudėtingas, kad niekas nežinojo, kaip jį taisyti (Video)

Žinoma, taryba bijojo, kad Hanus nesukurtų panašaus laikrodžio kitam miestui, mat taip jis prarastų savo originalumą. Jie ėmė galvoti, kaip galėtų šią riziką pašalinti – ir galiausiai sugalvojo pakankamai žiaurų planą.

Jie pasamdė žmones, kurie įsilaužė į laikrodininko namus ir taip pažeidė jo akis, kad laikrodininkas liko aklas. Hanusas nebuvo kvailas, ir suprato, kas tai padarė – todėl nusprendė atkeršyti. Su savo mokinio pagalba jis nukeliavo prie savo kūrinio ir laikrodį sustabdė – legendoje pasakojama, kad tik po 100 metų laikrodį vėl pavyko atgaivinti.

Nors legenda išties įspūdinga, ji šio prietaiso sukūrimą priskiria visai ne tam žmogui. Mat remiantis dokumentu, rastu 1961 m., laikrodžio kūrėjas buvo Mikulas iš Kadano, kuris su astronomo ir dėstytojo Jano Sindelio pagalba Prahos laikrodį sukūrė 1410 m.

Per visą laikrodžio veikimo istoriją buvo keletas atvejų, kai mechanizmas visiškai sugedo. Dėl to laikrodis turėjo būti remontuojamas – tačiau niekas nežinojo kaip tai reikėtų daryti. XVIII a. sugedus laikrodžiui valdžia net svarstė jį pakeisti nauju.

Žinoma, valdžia to nepadarė – bet laikrodis ilgai neveikė. Suremontuotas jis buvo tik apie 1865 m., tada buvo pridėta ir naujausia laikrodžio dalis: kalendorius.

Šis laikrodis yra žinomas ne tik Čekijoje, bet ir visame pasaulyje – o taip pat jis yra trečias seniausias astronominis laikrodis ir pats seniausias, kuris vis dar veikia. Jo amžius ir autentika yra pagrindiniai faktoriai, kurie kiekvieną valandą pritraukia tiek daug žmonių. Žiūrovai susirenka senojoje miesto aikštėje ir stebi, kaip senasis laikrodis skaičiuoja dar vieną valandą – ir apie tai praneša varpais. Visa ši patirtis trunka vos 45 sekundes.

Kai pasigirsta laikrodžio varpai, viršuje esančiuose langeliuose pasirodo 12 judančių apaštalų. Tuo pat metu atgyja ir kitos laikrodį supančios skulptūros. Viena iš jų, rankose laikanti smėlio laikrodį, simbolizuoja mirtį, kita, turinti veidrodį – tuštybę. Tuo tarpu kitos figūros, reprezentuojančios astronomą, filosofą ir kronininką, nejuda. Deja, bet keletas šių figūrų yra tik originaliųjų kopijos – nes tikrosios buvo stipriai apgadintos vokiečių per Antrąjį pasaulinį karą.

Astronominis ratas yra seniausia laikrodžio dalis, ir dėl jo visas laikrodis yra tikrai išskirtinis. Jis parodo kaip viduramžiuose žmonės suvokė Visatą – laikrodžio centre yra pavaizduota Žemė, o ant rato esančios mėlynos dalys simbolizuoja dangų už horizonto, o rudos – priešais jį.

Prahos astronominio laikrodžio judėjimas

Lotyniškos raidės ant laikrodžio rodo kurioje pusėje yra rytai, o kurioje – vakarai. Šiaurė ir pietūs taip pat gauna viršaus ir apačios vaidmenį bei yra paženklinti lotyniškais žodžiais reiškiančiais „aušra“ ir „saulėlydis“. Zodiako ratas simbolizuoja žvaigždes, o ant dviejų laikrodžio rodyklių esantys kūnai – Saulę ir Mėnulį.

Laikrodis turi 3 skirtingus ratus, kurie gali skaičiuoti 3 skirtingus laikus. Pirmasis skaičiuoja itališką arba senąjį čekišką laiką. Centrinės Europos laiką rodo antrasis ratas su rodykle, ant kurios yra įtaisytas ir Saulės simbolis – apie šias valandas laikrodis praneša ir skambesiu. Kažkada antrasis ratas skaičiavo senąjį Vokietijos laiką, o dar anksčiau – Bohemijos karalystės laiką.

Trečiasis ratas yra įdomiausias iš visų – jis skaičiuoja Babilono laiką, ir čia valandos ilgis priklauso nuo sezono. Vasarą valanda yra ilgesnė, o žiemą – trumpesnė. Šis laikrodis yra vienintelis pasaulyje, kuris vis dar geba sekti Babilono laiką.

Kalendoriaus ratas, palyginus su astronominiu, turi mažiau funkcijų – bet jis vis tiek įspūdingas. Centre yra Prahos senamiesčio simbolis, o jo išoriniame rate apibūdinta kiekviena metų diena. Kiekvienas mėnesis taip pat yra paženklintas zodiako ženklu.