Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Mokslininkai iš Ispanijos į beždžionių embrioną įterpė kamienines žmogaus ląsteles, ir tokia chimerinė struktūra egzistavo kelias dienas, o po to buvo sunaikinta, siekiant išvengti etinių problemų. Dėl tos pačios priežasties eksperimentas buvo atliekamas ne tyrėjų tėvynėje, o Kinijoje: ten švelnesni genomo redagavimą ir bandymus su žmonių lytinėmis ląstelėmis reglamentuojantys įstatymai. Įdomu, kad iš esmės panašų eksperimentą jau atliko japonai — tačiau tik mėgintuvėlyje, nenaudodami realių embrionų. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Tyrėjai iš Katalikiškojo Mursi universiteto (Universidad Católica de Murcia – UCAM) Kinijoje sukūrė chimerinį beždžionės ir žmogaus embrioną, praneša El País. Ten taip pat pažymima, kad rezultatai rengiami publikavimui viename iš prestižinių mokslo žurnalų. Tyrėjai eksperimentus pasirinko atlikti Kinijoje, nes ten panašiems tyrimams keliami ne tokie griežti reikalavimai. UCAM ir Salko instituto (JAV) profesorius Juan Carlos Izpisúa Belmonte, UCAM vicerektorius Maria Estrella Núñez-Delicado ir jų kolegos vysto seną savo tyrimų kryptį — chimerinių embrionų kūrimą. Paimamas vienos rūšies embrionas, o į jį suleidžiama kitos rūšies kamieninės ląstelės. Teoriškai galima naudoti žmogaus ląsteles ir pasiekti, kad jos embrione formuotų konkretų organą. Tuo tarpu embriono-recipiento ląsteles, iš kurių tas organas turi išsivystyti, reikia inaktyvuoti. Mokslininkai tikisi, kad panašiais eksperimentais gauti duomenys padės gyvūnuose auginti žmogiškus organus transplantavimui. 2017 metais ispanai publikavo straipsnį, kuriame pateikiami chimerinių kiaulės ir žmogaus embrionų kūrimo rezultatai. Šios rūšys genetiškai gan tolimos, todėl hibridiniai embrionai ilgai išgyventi negalėjo. Naujame tyrime mokslininkai panaudojo giminingesnes rūšis — žmogų ir beždžionę. Konkreti beždžionės rūšis nenurodyta, bet galima spėti, kad tai buvo makaka ar kokia kita žmogbeždžionėms nepriklausanti rūšis. Embriono ląstelių genomas buvo pakeistas taip, kad jos negalėtų suformuoti atitinkamo organo. JAV tokių bandymų valstybė negali finansuoti. Ispanijoje ir Europos Sąjungoje organizmai, kurių genomas buvo redaguotas, prilyginami genetiškai modifikuotiems organizmams, o jų auginimas yra ribojamas. Todėl laboratorijose, kuriose dirba Izpisúa, gauti chimerinių žmogaus ir beždžionių embrionų praktiškai buvo neįmanoma, ir jis nutarė vykti į Kiniją, kur tokių griežtų apribojimų nėra. Tvirtinama, kad embrionai vystėsi normaliai, tačiau vėliau jie buvo sunaikinti etikos sumetimais: kad neastirastų pernelyg į žmones panašios beždžionės. Tyrėjai pažymi, kad šiuo atveju etika gali stabdyti transplantologijos progresą. „Gerokai sudėtingiau mėgintuvėlyje sukurti organoidą [miniatiūrinį darinį, kurio audiniai imituoja konkretų organą], nei priversti įgimtą fabriką sukurti organą, kurį jis visados mokėjo kurti“, — pastebi Estrella Núñez. Be Izpisúa'o bendradarbių, chimerinius embrionus aktyviai tiria Hiromitsu Nakauchi laboratorija. Prieš savaitę Japonijos valdžia patenkino Nakauchi paraišką sukurti žmonių ląstelių turinčius pelių embrionus ir auginti juos 14,5 dienų po apvaisinimo. Prieš porą metų šie du kolektyvai vos paros skirtumu publikavo mokslinius straipsnius apie chimerinių raumenų ir žiurkių embrionų (ir ne tik) sukūrimą: Nakauchi — 2017 sausio 25, Izpisúa — 2017 sausio 26 d. Grupės ir toliau žengia koja kojon. Birželį Hiromitsu Nakauchi vadovaujami biologai parengė išankstinę publikaciją apie eksperimentus su žmonių, makakų ir šimpanzių ląstelėmis. Jie įterpė šimpanzės indukuotas pluripotentines kamienines ląsteles (iMPC) į makakų rezusų embrionus, ir da keletą dienų jie sėkmingai vystėsi. Dėl etinių apribojimų žmogaus ląstelės nebuvo implantuojamos beždžionių embrionams, tačiau ląstelių kultūroje žmogaus ir šimpanzių iMPC mišinys formavo visai funkcionalų širdies audinį.
▲
|